Šven­ti­nis Vyganto re­cep­tas: pa­skam­bin­ti gi­mi­nai­čiams ir pra­neš­ti, kad ap­lan­ky­si­te juos Ve­ly­kų pro­ga

– Ge­rą pus­me­tį le­pi­no­te mus ska­nia ko­ky­biš­ka žu­vi­mi, ki­tais šal­dy­tais pro­duk­tais, tad ži­nia, kad va­sa­rą ne­dirb­si­te, nu­liū­di­no. Vi­lia­mės, kad ru­de­nį su­grį­ši­te į Aly­tų?  Spy­na sau­gos Jū­sų par­duo­tu­vę ar jos pa­tal­po­se vyks ki­ta veik­la?

– Taip, ru­de­nį planuoja ­grįžti ir to­liau pre­kiau­si­me žu­vi­mi. Pla­nuo­ju iki ge­gu­žės vi­du­rio dar pa­dir­bė­ti. Pa­tal­pos taip pat lauks ru­dens, juo­se veik­la ne­bus vyk­do­ma.

– Kaip Jūs ver­ti­na­te pir­mą­jį dar­bo pus­me­tį Aly­tu­je? 

– Kal­bant apie pir­mą­jį ma­no dar­bo pus­me­tį Aly­tu­je, žu­vies par­duo­tu­vė­je Vil­niaus g. 11, tai bu­vo la­bai sma­gus lai­kas. Po va­sa­ros pla­nuo­ju jung­ti aukš­tes­nę pa­va­rą ir pra­plės­ti asor­ti­men­tą, taip pat su­si­ras­ti pa­gal­bi­nin­ką. 

– O ką veik­si­te va­sa­rą?

– Dar pa­va­sa­rį šiek tiek su šei­ma už­si­im­si­me vais­me­džių so­di­nu­kais, o va­sa­rą pla­nuo­ja­me il­sė­tis ir dar­buo­tis ūky­je. 

– Tai­gi, Ve­ly­kų sta­lui  žu­vies dar ga­lė­si­me Jū­sų par­duo­tu­vė­je nu­si­pirk­ti. Ar asor­ti­men­tas šven­čių pro­ga bus kaž­kuo iš­skir­ti­nis?

– Kaip ir prieš pus­me­tį mi­nė­jau, daž­nai kei­čia­me pre­kių po­zi­ci­jas, jei ku­rios už­si­sto­vi ar pra­ran­da po­pu­lia­ru­mą, taip ir da­bar plė­si­me asor­ti­men­tą pa­gal po­rei­kį. 

– Vis­gi be pa­ta­ri­mų Jū­sų par­duo­tu­vę pa­mė­gu­sių aly­tiš­kių ne­pa­li­ki­te. Ma­žiau pa­tir­ties tu­rinčioms šeimininkėms patarkite, kaip žuvies skonio nesugadinti, tarkim, neper­kepti? Nors žuvį paruošti nesunku, ne visi ir ne visada žinome, kaip tą padaryti geriausiai.

– Ma­nau, par­da­vė­jo už­duo­tis ir yra pa­tar­ti, kaip ge­riau pa­ruoš­ti nu­si­pirk­tą žu­vį, juo la­biau, kad bu­vo pa­vyz­džių, kai ge­ra ko­ky­biš­ka žu­vis su­ga­di­na­ma ne­tin­ka­mais prie­sko­niais. Ga­vo­si šnipš­tas, nors bū­tų už­te­kę tik ga­ba­liu­ko cit­ri­nos. 

– Daž­nas mėgs­ta rū­ky­tą ar­ba vy­tin­tą žu­vį, ku­ri yra po­pu­lia­rus už­kan­dis, bet ne­ži­no, per kiek lai­ko ją rei­kia su­var­to­ti?

– Karš­to rū­ky­mo žu­vis ga­lio­ja 5 die­nas, nors ir po jų ga­li at­ro­dy­ti ne­pa­ki­tu­si. Su šal­to rū­ky­mo žu­vi­mi yra ki­taip: jos ga­lio­ji­mo lai­kas – ke­tu­rios sa­vai­tės, nors po dvie­jų ar tri­jų ji jau ga­li at­ro­dy­ti pras­čiau. Vy­tin­ta ga­lio­ja mė­ne­sį. Nors vie­nų žu­vų ga­lio­ji­mo ter­mi­nas il­ges­nis, ki­tų – trum­pes­nis, ma­no par­duo­tu­vė­je nė vie­na ne­už­si­bū­na. 

– Ne vie­nas mais­to ga­min­to­jas ven­gia žu­vies, ku­riai rei­kia nu­skus­ti žvy­nus. Aš žu­vį sku­tu van­de­ny­je, šva­res­nės iš­lie­ka vir­tu­vės sie­nos. O gal ap­skri­tai ne­rei­kia tų žvy­nų lup­ti?

– Žu­vies sku­ti­mo me­to­das daž­nai pri­klau­so nuo rū­šies, pa­vyz­džiui, ster­ko žvy­nai yra smul­kes­ni ir sku­tant laks­to po vi­sur, ka­ro­so – di­des­ni ir ma­žiau pro­ble­mų jį nu­skus­ti. Taip pat yra ke­pi­mo bū­dų, kaip, pa­vyz­džiui, ke­pi­mas drus­ko­je, kur pa­kan­ka žu­vį iš­do­ro­ti ir net ne­rei­kia skus­ti. 

– Ir pa­bai­gai „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jos sen­jo­ros kom­pli­men­tas Jums: „Krau­tu­vė­lės „Vy­gan­to žu­vis“ sa­vi­nin­kas – pui­kus žmo­gus,  nuo pat pir­mo­sios pre­ky­bos die­nos Aly­tu­je už­si­tar­na­vo pir­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Jis siū­lo tik tai, ko pir­kė­jui iš tie­sų rei­kia, ne tik nau­din­gas mais­ti­nes sa­vy­bes  var­di­ja, bet ne­bi­jo pa­sa­ky­ti ir pro­duk­to trū­ku­mų. Ir vi­suo­met tę­si pir­kė­jams duo­tus pa­ža­dus.“ Tai­gi  pa­si­da­lin­ki­te su mū­sų laik­raščio skaitytojais kokiu nesudėtin­gu Velykų stalui tinkančiu receptu.

– Leng­viau­sias ve­ly­ki­nis re­cep­tas yra la­bai pa­pras­tas: te­rei­kia pa­im­ti te­le­fo­ną, pa­skam­bin­ti gi­mi­nai­čiams ir pra­neš­ti, kad juos ap­lan­ky­si­te Ve­ly­kų pro­ga!