Šv. Jono Krikštytojo gimimo atlaidai: šimtmečio jubiliejus su naujo kunigo palaiminimu Pivašiūnuose

Naujo kunigo primicijinis palaiminimas

Artėjantys šv. Jono Krikštytojo gimimo atlaidai Pivašiūnų parapijos bendruomenei yra istoriniai – juose susipina gili praeitis, dabarties džiaugsmas ir viltis dėl Bažnyčios ateities. Šiemet minimos Kaišiadorių vyskupijos įsteigimo 100-osios metinės. Šis jubiliejus – tai šimtmetis nepalaužiamo tikėjimo, ištvermės persekiojimų laikais, palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasinio paveldo ir gyvos krikščioniškos bendruomenės kūrimo. Mišių (jos bus aukojamos 10 ir 12 val.) metu ypatingas dėmesys bus skiriamas padėkai už Kaišiadorių vyskupijos šimtmečio istoriją. Seminaristų ir naujų pašaukimų trūkumas yra didelis iššūkis visai Bažnyčiai, todėl šie atlaidai taps ir didele bendra malda už naujus pašaukimus į kunigystę bei vienuolystę, dvasiniam krašto augimui. 

Kaip kalbėjo Pivašiūnų šventovės klebonas V. Baublys, pagal Kaišiadorių vyskupijos tradiciją laukiama atvykstant kunigo primicianto Audriaus Sargelio, kuris ne tik aukos 12 val. iškilmingas šv. Mišias, bet ir suteiks primicijinį (pirmojo naujo kunigo) palaiminimą, turintį specialią Bažnyčios dvasinę malonę. Šis diakonas kunigu įšventintas Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko birželio 14-ąją, minint Palaimintąjį Teofilių Matulionį vyskupijos katedroje. A. Sargelis kilęs iš Bagaslaviškio parapijos (Širvintų r.). Iki pasirengimo kunigystei studijavo Vilniuje ir įgijo vadybos mokslų bakalauro laipsnį, dirbo slaugos srityje Šveicarijoje. Šiemet baigė pasirengimą kunigystei Vilniaus kunigų seminarijoje ir tapo religijos mokslų magistru. Diakonu įšventintas pareitų metų lapkričio mėnesį, tarnaus Kaišiadorių vyskupijoje, kurios valdose, nuo Merkinės iki Molėtų, šiuo metu 68 parapijose tarnauja 46 kunigai. 

Tad Jono dieną raginama atvykti į šv. Jono Krikštytojo gimimo atlaidus Pivašiūnuose pasisemti dvasinės šviesos, ateiti gausiau, atsivesti savo šeimas, kaimynus ir artimuosius. Kurti gyvąją Bažnyčią kartu, semtis dvasinės šviesos ir švęsti bendruomeniškai.

Kuo ypatingi tradiciniai atlaidai, vykstantys gal net nuo fundatoriaus Jono Klodskio?

Šventajame Rašte minima nemažai Jonų, tačiau birželio 24-ąją Bažnyčia švenčia būtent Jėzaus pirmtako – šv. Jono Krikštytojo gimimą. Tai išskirtinė šventė visame liturginiame kalendoriuje. Bažnyčia paprastai mini šventųjų mirties dienas (gimimą dangui), o šv. Jono Krikštytojo, kaip ir švč. Mergelės Marijos bei paties Jėzaus, švenčiamas žemiškasis gimimas. 

Šio šventojo atlaiduose meldžiama malonės atpažinti savo klaidas, patirti tikrą širdies atsivertimą ir sutvirtinti tikėjimą. Tradiciškai šis šventasis yra užtarėjas kovojant su sunkiomis ligomis, sielos nerimu bei dvasine tamsa. Kadangi Jonas Klodskis buvo pirmasis Pivašiūnų šventovės fundatorius, natūralu, kad jo dangiškojo globėjo – šv. Jono Krikštytojo – vardas tapo labai svarbus kuriamai katalikiškai bendruomenei. Manoma, kad birželio 24 d. švenčiami atlaidai Pivašiūnuose atsirado kaip tiesioginė pagarba šventovės įkūrėjo vardui ir jo atminimui, o ši tradicija išliko gyva jau beveik 400 metų.

Žymiausiame vyskupijos dvasinės traukos centre, garsėjančiame Švč. M. Marijos užtarimu, daugiausia piligrimų apsilanko per didžiuosius Marijos Dangun Ėmimo atlaidus – Žolinę. Ji čia švenčiama visą aštuondienį. Marijos Ėmimo į dangų iškilmės oktava galutinai įsitvirtino kaip pagrindiniai Pivašiūnų atlaidai tik nuo 1988 m., kai Žolinės išvakarėse buvo vainikuotas garsusis Dievo Motinos paveikslas.

Nuo 1988-ųjų kiekvieno mėnesio 15-oji švenčiama kaip išskirtinė Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos pagerbimo diena. Jos dalyviai gauna visuotinius atlaidus. Iki sovietmečio Pivašiūnuose garsėjo Marijos Gimimo atlaidai, švenčiami tris dienas, vykdavo 40 valandų adoracija.