Streikuoja virš 100 švietimiečių, Jotvingių gimnazija dirba nuotoliu (0)
Pasak neterminuoto streiko organizatorių – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LPDŠS), reikalaujama bent 10 proc. padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir žengti konkrečius žingsnius link sutarto 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklio. „Siekiame ne tik didesnių atlyginimų, bet ir skaidrios, aiškios bei ilgalaikės jų augimo sistemos, kurios principų nereikėtų kasmet iš naujo derinti ar kvestionuoti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atlyginimų augimą sieja su Vyriausybės prognozuojamu VDU augimu, tačiau 2026 m. šalies VDU augo 9,4 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota. Remiantis nuo realybės atsiliekančiomis prognozėmis, mokytojų atlyginimai gali ir toliau atsilikti nuo realaus darbo užmokesčio augimo“, – teigiama LŠDPS pranešime.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti. Galimai premjero raginimas pedagogams „turėti saiką“ paskatino daugiau darbuotojų prisijungti prie streiko – taip mano LŠDPS Alytaus susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė, kuri „Alytaus naujienoms“ vakar patvirtino, kad pirmą neterminuoto streiko dieną Alytuje prie jo prisijungė 148 švietimo darbuotojai ir mokytojai. „Streikas yra būdas apginti savo interesus ir reikalauti, kad į mūsų balsą būtų atsižvelgta. Kai kiti dialogo būdai neduoda rezultatų, streikas tampa priemone parodyti, kad esama situacija nebegali tęstis. Manome, kad tai kartu yra ir svarbi pilietiškumo pamoka mokiniams, tėvams bei visai visuomenei“, – sakė ji.
Visuomenė neterminuotą švietimo darbuotojų streiką įvairiai vertina įvairiai. Alytuje taip pat yra tėvų, garsiai išsakančių savo nuomonę. Alytiškis, prie streiko prisijungęs mokytojas ir tėtis Mantas Kazakevičius vakar išplatino laišką Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorei, kuriame rašoma: „Lietuvoje prasidėjo nacionalinis mokytojų streikas. Pedagogai renkasi ne įprastas pamokas, o pilietinį veiksmą, kuriuo siekia apginti savo profesijos orumą ir švietimo ateitį. Nuo rugsėjo mūsų gimnazijoje gyvuoja graži tradicija – penktadieniais direktorė laišku kreipiasi į mokinių tėvus, dalijasi savaitės įvykiais, mokinių pasiekimais ir bendruomenės naujienomis. Praėjusį penktadienį bendruomenė sulaukė raminančios žinios – gimnazijos mokytojai prie nacionalinio streiko neprisijungė, todėl pirmadienį pamokos vyks įprastai. Žinoma, įprasta tvarka yra patogi. Tačiau kartais prasmingiausia pilietiškumo pamoka būna būtent ta, kuri neįvyksta. Esu įsitikinęs, kad streikavimas ginant švietimo bendruomenės interesus yra ne tik teisė, bet ir pilietinė pareiga. Juk pilietiškumo mokome ne vien vadovėliuose – pirmiausia savo pavyzdžiu. Todėl kaip mokinės tėtis ir gimnazijos bendruomenės narys tikiuosi, kad Jūs ne tik sudarysite visas sąlygas mokytojams laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo streike, bet ir pati viešai išreikšite poziciją dėl šiandien vykstančio nacionalinio mokytojų streiko. Laisvė apsispręsti nėra vien formali teisė. Ji prasideda nuo aplinkos, kurioje mokytojas gali pasakyti „streikuosiu“ nebijodamas, kad dėl to pasikeis vadovybės požiūris į jį. Ar palaikote pedagogų pasirinktą būdą ginti savo profesijos interesus? Solidarumas prasmingiausias tada, kai jis išreiškiamas ne vien pritarimu siekiams, bet ir palaikymu tiems, kurie ryžtasi dėl jų veikti. Šiuolaikinė mokyklos lyderystė nėra vien gebėjimas užtikrinti sklandų pamokų tvarkaraštį. Tai ir drąsa turėti poziciją, telkti bendruomenę bei įgalinti žmones net tada, kai tai sukelia nepatogumų. Neutralumas taip pat yra pasirinkimas. Tik ar visuomet – lyderystės? Tad linkiu prasmingo pirmadienio. Net jei šiandien prasmingiausia veikla būtų ne pamoka.“
Naujausiais LŠDPS duomenimis, prie streiko nuo pirmadienio jungėsi 222 švietimo įstaigos. Mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą. 2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Komentarai
Palikite savo komentarą