Skubėjo į pagalbą ne tik miškams, gelbėjo ir žmones

Pietų Lietuvoje ketvirtadienio vakarą praūžusi audra ne tik pridarė žalos miškams, bet ir sukėlė pavojų juose poilsiavusiems žmonėms. Penktadienio rytą Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai skubėjo į Veisiejų ežero stovyklavietę, kur dėl išverstų ir išlaužytų medžių buvo atkirsti stovyklautojai. Audros padarinius patikėjimo teise valdomuose miškuose VMU darbuotojai pradėjo šalinti dar ketvirtadienio vakarą, darbai tęsiami ir penktadienį.

Audros atkirstiems stovyklautojams į pagalbą skubėjo miškininkai

Penktadienio rytą į VMU Druskininkų regioninio padalinio Kapčiamiesčio girininkiją pagalbos kreipėsi Veisiejų ežero stovyklavietėje apsistoję stovyklautojai. Po audros kelią į stovyklavietę užtvėrė išversti ir išlaužyti medžiai, todėl stovyklautojai liko atkirsti.

Gavę pranešimą, urėdijos darbuotojai nedelsdami išvyko į stovyklavietę ir pradėjo šalinti kelią užtvėrusias vėjavartas bei vėjalaužas. Medžių šalinimo darbuose dalyvavusio Kapčiamiesčio girininkijos specialisto teigimu, audra stovyklavietėje galėjo baigtis gerokai skaudžiau – laimei, nė vienas medis neužvirto nei ant palapinių, nei ant automobilių.

Pavojus miške gali išlikti ir audrai pasibaigus. Stovyklautojai ir kiti miško lankytojai turėtų atidžiai įvertinti aplinką – atkreipti dėmesį, ar medžių lajose nėra pakibusių nulaužtų šakų, ar nėra įskilusių arba pavojingai pasvirusių medžių, kurie gali netikėtai nuvirsti. Ruošiantis stovyklauti miške svarbu iš anksto pasidomėti orų prognozėmis ir atsakingai pasirinkti stovyklavimo vietą. Artėjant audrai nereikėtų likti palapinėse po medžiais ar šalia pažeistų, pavojingai pasvirusių medžių – būtina kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

Didžiausia audros žala – Druskininkų ir Varėnos valstybiniuose miškuose

Preliminariais duomenimis, ketvirtadienio vakaro audra pietų Lietuvos miškuose išvertė ir išlaužė apie 8 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia žalos padaryta pušynams.

Labiausiai nukentėjo Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių miškai, ypač Merkinės, Leipalingio, Kapčiamiesčio ir Marcinkonių girininkijų teritorijose. Audros padariniai taip pat fiksuojami Druskininkų, Veisiejų ir Varėnos apylinkėse.

Šalindama audros padarinius VMU pirmiausia sutvarkys ir iš medynų išgabens išverstas bei nulaužtas egles. Audros pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas vienam pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužiui tipografui – daugintis. Taip siekiama sumažinti šių kenkėjų plitimo riziką ir apsaugoti aplinkinius sveikus eglynus nuo galimų pažeidimų.

Miškininkai šiuo metu dar vertina audros paveiktas teritorijas ir padarytą žalą, todėl pirminiai duomenys gali keistis. VMU palaiko ryšį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) bei savivaldybėmis. Bendradarbiaujant nustatomos audros padarinių apimtys, jų likvidavimo sąlygos ir terminai. Taip pat sprendžiama dėl galimybės turimą sunkiąją techniką panaudoti sudėtingiausiose vietovėse, kur audros padariniams šalinti reikalingi didesni techniniai pajėgumai.

Miškininkai reagavo dar tą patį vakarą

Nurimus stipriausiam vėjui, urėdijos darbuotojai nedelsdami išvyko į audros paveiktas teritorijas. Dar ketvirtadienio vakarą pradėta vertinti padaryta žala, šalinti pavojingiausi audros padariniai ir atlaisvinti užversti miško keliai bei privažiavimai. Kelių ir pravažiavimų atlaisvinimas – vienas svarbiausių darbų po audros. Ant kelių nuvirtę medžiai ne tik apsunkina eismą, bet ir gali trukdyti specialiosioms tarnyboms pasiekti žmones ar nuošalesnes teritorijas. Todėl prioritetas teikiamas tiems ruožams, kuriuose būtina kuo greičiau užtikrinti saugų pravažiavimą.

Darbai tęsiami ir penktadienį – miškininkai tikrina teritorijas, fiksuoja vėjavartas ir vėjalaužas bei organizuoja tolesnį audros padarinių tvarkymą. Gyventojų ir miško lankytojų prašoma supratingumo – dalyje audros paveiktų teritorijų privažiavimas vis dar gali būti apsunkintas, o padarinių šalinimo darbai gali užtrukti.

Po audros miškuose būtinas ypatingas atsargumas

Miškininkai ragina gyventojus ir poilsiautojus po stiprios audros be būtinybės nesilankyti labiausiai nukentėjusiuose miškuose. Pavojų gali kelti ne tik jau nuvirtę medžiai, bet ir nulaužtos, medžių lajose pakibusios šakos, įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai. Jie gali nuvirsti ir praėjus kuriam laikui po audros.

Miške esančių žmonių prašoma nuolat vertinti aplinką ir oro sąlygas. Ši rekomendacija galioja nepriklausomai nuo to, ar poilsiaujama valstybiniame, ar privačiame miške. Pastebėjus artėjančią audrą, stiprėjantį vėją ar kitus pavojingus meteorologinius reiškinius, reikėtų nelaukti, kol situacija taps pavojinga, ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

VIDEO PO ŠKVALO: