Šiuolaikinė knygnešė – biblioteka pakeliui pas žmogų

– Dalia, pradėkime pokalbį nuo to, kas dažniau užsuka į biblioteką – tie, kuriems reikia knygos, ar kuriems tiesiog trūksta pokalbio?

– Iš tiesų į biblioteką ateina ir vieni, ir kiti. Vieni užsuka konkrečiu tikslu – pasiimti knygos, periodinių spaudinių ar rasti tam tikros informacijos. Nemaža dalis lankytojų į biblioteką ateina dėl žmogiškojo ryšio – pasikalbėti, pasiguosti arba pasidžiaugti. Biblioteka šiandien yra ne tik knygų vieta, bet ir saugi, atvira erdvė susitikimams, pokalbiams ir idėjų mainams. Todėl sakyčiau, kad šios dvi priežastys dažnai persipina. Žmogus gali ateiti knygos, o išeiti su pokalbiu ir atvirkščiai.

– Kokios kaimo problemos ar džiaugsmai dažniausiai aptariami prie bibliotekos stalo?

– Aptariami kasdienio gyvenimo klausimai, kurie tiesiogiai paliečia kiekvieną bendruomenės narį. Kalbama apie šiukšlių išvežimo tvarką, vandens kokybę, kelių būklę, susisiekimo klausimus, kapinių aplinkos tvarkymą. Šie pokalbiai veda į bendrų sprendimų paiešką. Žmonės dalijasi informacija, patirtimi, tariasi, kaip būtų galima pagerinti situaciją, kartais net imasi iniciatyvos patys. Tokiuose pokalbiuose atsiranda rūpestis savo aplinkai ir noras ją puoselėti. Biblioteka tampa savotišku kaimo veidrodžiu, kuriame telpa rūpesčiai, pagalba ir bendrystė.

– Praniūnų biblioteka neseniai atnaujinta, o gražiose patalpose dirbti smagiau. Kuo dar bibliotekos darbas šiandien skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš 10 ar 20 metų? 

– Akivaizdu, kad per pastaruosius 20 metų kaimo biblioteka pasikeitė iš esmės. Praniūnų filialas gali būti to pavyzdys. Šiandien biblioteka lankytojus pasitinka atnaujintose, šviesiose ir jaukiose patalpose. Anksčiau tai buvo knygų erdvė – be kompiuterių, be interneto, kur visa informacija buvo ieškoma knygose ir kituose leidiniuose. Tai reikalavo daugiau laiko ir kantrybės, tačiau kartu skatino ir nuoseklų skaitymą, ypač jaunimo. Didelis lūžis įvyko 2009-aisiais, kai bibliotekoje atsirado viešieji interneto prieigos taškai – tuo metu tai prilygo stebuklui. Kompiuteriai tapo traukos centru jaunimui. Šiandienos perspektyvoje informacijos paieška trunka vos kelias minutes. Vis dėlto naujausios technologijos atnešė ir neigiamų dalykų, tokių kaip pasikeitę skaitymo įpročiai. Jaunimas skaito tai, kas privaloma pagal mokymosi programas, o laisvalaikio skaitymas tampa nebeaktualus.

– Ar tiesa, kad bibliotekininkas kaime yra ir psichologas, ir informacinių technologijų konsultantas, ir renginių organizatorius?

– Kartu su technologijomis keitėsi ir bibliotekininko vaidmuo. Šiandien jis jau ne tik knygų saugotojas ir išdavėjas, bet ir įvairiapusis informacinių technologijų specialistas, suteikiantis kokybiškas paslaugas savo lankytojams – padeda naudotis kompiuteriais, internetu, elektroninėmis paslaugomis. Jis taip pat yra ir renginių organizatorius, buriantis bendruomenę. Biblioteka šiandien yra modernus, gyvas ir nuolat kintantis bendruomenės centras.

– Kas yra Jūsų ištikimiausi lankytojai? 

– Praniūnų bibliotekoje lankosi daug žmonių, nuo vaikų iki senjorų. Kiekvienas su savo poreikiais ir pomėgiais. Tačiau jeigu reikėtų išskirti ištikimiausius lankytojus, tai neabejotinai būtų vyresnio amžiaus žmonės. Jie į biblioteką ateina ne tik knygos, jiems svarbus ir žmogiškasis ryšys, galimybė pasikalbėti, pasidalinti mintimis.

– Ką skaito kaimiškosios teritorijos gyventojai? Kas Jūsų bibliotekoje yra tikrasis „bestseleris“? 

– Šiandien jau sunku kalbėti apie ryškius skirtumus tarp kaimo ir miesto skaitytojų, jų skaitymo įpročiai iš esmės supanašėję. Praniūnų bibliotekos lankytojai skaito įvairią literatūrą, tačiau populiariausiais išlieka romanai ir detektyvai. Tai knygos, kurios leidžia atsipalaiduoti ir trumpam pabėgti nuo kasdienybės.

– Kokia knyga šiuo metu labiausiai skaitoma bibliotekoje? 

– Kalbant apie Praniūnų bibliotekos „bestselerius“, tai – Editos Mildažytės „Pelynų medus“. Ši knyga biblioteką pasiekė kaip dovana, tačiau labai greitai tapo viena skaitomiausių. Taip pat išskirčiau Irenos Buivydaitės naujausią knygą „Tango šokama dviese“, kuri taip pat keliauja iš rankų į rankas. Galima sakyti, kad bibliotekoje jaučiasi tam tikri „madų vėjai“ – skaitytojai domisi naujienomis, lietuvių autorių kūryba. Jeigu reikėtų skaitytojams rekomenduoti kurią nors knygą, tai būtų ne konkreti knyga, o tam tikra istorinių romanų serija. Tokios knygos yra prasmingos. Jos ne tik įtraukia, bet ir praturtina, padeda geriau suprasti mūsų šaknis, istoriją. 

– Koks įvykis bibliotekoje privertė Jus nusišypsoti ir suprasti: „Dėl to čia ir dirbu“?

– Džiugu, kad kartu su Rumbonių parapija kasmet organizuojame Atvelykio šventę. Jaunąją kartą supažindiname su mūsų tradicijomis ir papročiais. Kartu su Praniūnų bendruomene Liepos 6-ąją giedame Lietuvos himną – tokios akimirkos ypač stipriai žadina vienybės jausmą. Didžiausią prasmę savo darbe jaučiu, kai iš žmonių sulaukiu grįžtamojo ryšio, šiltų žodžių, pasitikėjimo. Tais paprastais momentais, kai žmogus išeina su šypsena, padėkoja, sugrįžta vėl, leidžiu sau pasakyti, kad dėl to čia ir dirbu. 

– Viešasis transportas į kaimus užsuka vis rečiau. Ar pastebite, kad skaitytojams tampa vis sunkiau pas Jus atvykti? Ar tenka pačiai imtis „knygnešio“ vaidmens ir aplankyti atokesnius vienkiemius?

– Praniūnų bibliotekos prieinamumas skaitytojams niekada nebuvo problema. Svarbiausia, kad žmogus išreikštų norą skaityti ir kreiptųsi į biblioteką. Praniūnų filialas stengiasi būti lankstus ir prisitaikyti prie kiekvienos situacijos. Jeigu skaitytojas negali atvykti pats, pasirūpinu, kad norima literatūra pasiektų jį namuose. Yra ir tokių skaitytojų, kuriuos lankau reguliariai, tad tam tikra prasme mano darbe atsiranda ir „knygnešio“ vaidmuo. Biblioteka gali ateiti pas žmogų, net jei žmogus ne visada gali ateiti į biblioteką.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.