Šimtmečio proga prisiminta kaimo poetės kūryba

„Prie knygos išleidimo prisidėjome visos Stasės dukterėčios: Birutė Austienė, Rima Navickienė, Vitalija Kazlauskienė ir Genovaitė Zelenienė. Man teko garbė kompiuteriu surinkti tekstus, parinkti nuotraukas, redaguoti ir palaikyti ryšius su leidėjais, spaustuve. Kadangi mūsų teta Stasė gimė ir ilgą laiką gyveno Miklusėnų kaime, tai ir kreipėmės į Alytaus seniūniją ir Miklusėnų bibliotekos darbuotoją Lijaną Kvederavičienę, kad leistų knygos „Iš praeities“ pristatymą organizuoti seniūnijos patalpose. Dėkojame už gautą pritarimą ir paramą. Pakvietėme S. Čepulienės šeimos narius, giminaičius ir Miklusėnų bendruomenės narius. Jie ir yra bendroje nuotraukoje. Eilėraščius skaitė anūkai, proanūkiai, bendruomenės nariai. Ir prisiminimais dalijomės“, – apie prasmingą kaimo poetės atminimo įamžinimą knygoje pasakoja taip pat dukterėčia, literatė Ona Baltrukevičienė. Į knygą ji įdėjo ir tetos prisiminimus, rastus spaudos leidiniuose.

„Eilėraščius pradėjau rašyti vaikystėje, ganant turtuolių bandą. Nemažai buvau jų parašiusi, bet per karą viskas pražuvo, o vėliau gyvenimo rūpesčiai užgožė visas mintis. Mano vaikystė praėjo sunkų kelią, baigiau tik pradinę mokyklą. Kai tėvelis mirė, mes trys vaikai dar nėjome į mokyklą, o trys vyresni jau ėjo, tai mamai buvo labai sunku vienai su tokia didele šeima. Mūsų mama Paulina buvo nepaprastai darbšti, geros širdies, kupina meilės visiems ir perdavė tas gerąsias savo savybes mums, vaikams. Paaugę, mokėmės amatų, buvome darbštūs, draugiški ir kabinomės į gyvenimą iš visų jėgų. Sukūrėme šeimas, užauginome gerus, darbščius vaikus. Ir tas stiprus gausios šeimos ryšys mus jungė visą gyvenimą, bendravome ir vieni kitiems padėjome. Dabar, senas mano dienas vėl aplankė svajonės, kurias užrašiau eilėmis“, – vietiniams laikraščiams rašė S. Galkevičiūtė-Čepulienė (nuotr.)būdama jau 65 metų, pasiūlydama ir savo eilių.

Kaip teigia dukterėčia Onutė, jos eilėraščiuose atsispindi meilė gimtajam kaimui, gamtai, žmonėms, nestokojama dėmesio kiekvienam augalėliui. Nevengė pasakų motyvų ir humoro. Vyresnės dukterėčios, irgi džiaugėsi bendryste su teta Stase, organizavo jos kūrybos skaitymus – ji tuo labai džiaugėsi.

„Mes saugome S. Galkevičiūtės-Čepulienės atminimą ir norime jį perduoti kitoms kartoms. Todėl nustebome ir kartu nudžiugome, kad susirinkusieji prisiminė, tiek daug gražių akimirkų iš Stasės gyvenimo, buvo išsakyta daug mielų žodžių, paminėti jos geri ir prasmingi darbai. Ypač gražiai tetą Stasę pagerbė vyriausio brolio Aleksandro sūnus Stasys, papasakojęs nuostabių akimirkų iš savo gausaus tetų ir dėdžių jaunystės bendravimo, kuriame jis pats jau dalyvavo ir sakė, kad yra ką prisiminti, kas gali būti pavydžiu daugumai, ypač šiuo laikotarpiu. Skaitėme Stasės eilėraščius, sugrįždami į jos jaunystės žydinčias pievas, į tais laikais alyvomis gausiai žydintį Miklusėnų kaimą. Ypač jaudino anūkų ir proanūkų Adamo, Luko ir Manto balsų skambesys atidžiai skaitant eilėraščius. Už gražų skaitymą dėkingi Paulinai, turinčiai promočiutės vardą. Sklandė nepaprasta šios giminės aura, kuri dar labiau mus visus suartino“, – džiaugiasi prasmingu giminės ir miklusėniškių susiėjimu O. Baltrukevičienė.