Sim­niš­kis gro­žį ku­ria prie dau­gia­bu­čio

Lem­tin­gas šam­pa­no iš­gė­ri­mas 

Šian­dien ko ge­ro daug sim­niš­kių pa­žįs­ta V.Ben­ce­vi­čių. Ir kaip ei­lių, ir kaip gra­žios ap­lin­kos kū­rė­ją. Vie­nu me­tu jis gė­lė­mis ir ki­to­mis gro­žy­bė­mis da­bi­no tu­rė­tą ko­lek­ty­vi­nį so­dą ne­to­li Sim­no. Da­bar kū­ry­bi­niai su­ma­ny­mai su­gu­la į dvie­jų arų že­mės skly­pą prie vie­no Sim­no dau­gia­bu­čio At­ei­ties gat­vė­je, ku­rio pir­ma­me aukš­te Vi­tas jau gy­ve­na de­šimt­me­tį.

Kaip pats sa­ko, pen­ke­rius me­tus žiū­rė­jo pro lan­gą į šiukš­ly­ną ir vis gal­vo­jo: gal rei­kia kaž­kaip im­tis ir tvar­ky­tis. Bet že­mė val­diš­ka, kai ku­rie kai­my­nai ne­to­lie­se au­gi­na viš­tas, ka­žin ar pa­vyks nuo jų ap­sau­go­ti pa­so­din­tas gė­les, o ir kai­my­nai ga­li ne­pri­im­ti Vi­to su­ma­ny­mų.
„Vie­ną­kart, kai at­va­žia­vo ma­nęs pa­svei­kin­ti vai­kai, ge­rai ne­at­si­me­nu, gal su Tė­vo die­na, ge­riam šam­pa­ną, žiū­rim pro lan­gą, jie man ir sa­ko: pas ta­ve ko­lek­ty­vi­nia­me so­de bu­vo taip gra­žu, o kaip čia at­ro­do. Ir man tie vai­kų žo­džiai bu­vo lem­tin­gi. Jie iš­va­žia­vo, o aš pra­dė­jau mąs­ty­ti, nuo ko čia pra­dė­ti tvar­ky­ti kie­mą“, – gė­ly­no kū­ri­mo pra­džią prie dau­gia­bu­čio pri­si­mi­nė Vi­tas.

Po jo lan­gais bu­vo van­dens nu­bė­gi­mo nuo sto­go la­ta­kas. Tad sim­niš­kis iš­ka­sė ne­di­de­lį tven­ki­nu­ką ir pra­džiai ja­me pa­so­di­no du puo­dus le­li­jų, ku­rių da­bar čia – jau dau­giau nei trys de­šim­tys.

Po to at­si­ra­do iš vie­los pa­da­ry­ta va­di­na­mo­ji jur­ta, ku­rią sim­niš­kis ap­so­di­no my­li­mais jur­gi­nais. Ir taip po tru­pu­tį ėmė at­ke­liau­ti Vi­to ku­ria­mas gro­žis prie vie­no Sim­no dau­gia­bu­čio.

„Aš la­bai my­liu gė­les, va­zo­nų – gal šim­tas“

„Kai jau tu­rė­jau tven­ki­nu­ką, jur­tą, pra­dė­jau iš vi­sur kur ras­da­mas vež­tis ak­me­nis ir gė­les so­din­ti lau­ke į puo­dus. Aš la­bai my­liu gė­les, da­bar va­zo­nų – gal šim­tas. Man pa­tin­ka sun­da­vi­lės, spri­gės, be­go­ni­jas, vi­sos, net ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ku­ri la­biau­sia. Net joms ei­les esu su­kū­ręs: aš la­bai my­liu gė­les/ jos be mei­lės ne­iš­kęs/jos lau­kia va­sa­rą lie­taus/ o aš šo­kių Aly­taus“, – vy­ras taip iš­reiš­kia mei­lę gė­lėms ir pri­de­da, kad vos ne kiek­vie­nam at­si­ra­du­siam nau­jam daik­tui ku­ria­ma­me gro­žio kam­pe­ly­je pa­ski­ria po po­sme­lį.

O Aly­taus šo­kius – nak­ti­šo­kius Vin­cas į pa­dek­la­muo­tas ei­les įtrau­kė ne­at­si­tik­ti­nai. Jis la­bai mėgs­ta nuo jau­nys­tės šok­ti ir Aly­taus nak­ti­šo­kiai – vie­na iš jo gy­ve­ni­mo pra­mo­gų. 

„Jau­nys­tė­je ga­lė­jau šok­ti net še­šias va­lan­das iš ei­lės ir da­bar nak­ti­šo­kiuo­se šok­ti tris va­lan­das – man vie­ni juo­kai. Ga­liu ir dvi va­lan­das iš ei­lės de­kla­muo­ti sa­vo ei­les. Lan­kau Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­ją, daug kur ten­ka su ja iš­va­žiuo­ti, su daug kuo su­si­tik­ti, ma­no ei­lės la­bai pra­ver­čia, jas ra­šau gal nuo ko­kios šeš­tos ar sep­tin­tos kla­sės“, – gal šiek tiek ir pa­pokš­tau­da­mas sa­ko V.Ben­ce­vi­čius.

Bet grįž­ki­me pas Vi­to ku­ria­mą gro­žį prie Sim­no dau­gia­bu­čio. Čia ant jo pa­sta­ty­tos pa­vė­si­nės da­bar pa­ma­ty­si ve­ži­mų ir ak­se­li­nių ra­tus, ku­rių iš vi­so vy­riš­kio tvar­ko­muo­se dvie­juo­se aruo­se prie dau­gia­bu­čio – dau­giau nei dvi­de­šimt. Aplink pa­vė­si­nę ap­tver­ta tvo­ra, kad viš­tos ne­iš­kaps­ty­tų. 

Vi­to pa­si­tei­ra­vus, ar su­lau­kian­tis sim­niš­kių pa­gy­rų už su­tvar­ky­tą ap­lin­ką, vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ma­žai, ir vis pri­si­mi­nė gė­ly­no kū­ri­mo pra­džią, kuo­met daug kas jį nu­žiū­rė­da­vo pe­le­nų spal­vos vei­dais.

Ka­rie­ta jau kie­me

Šio­mis die­no­mis pa­ga­liau iš­si­pil­dė Vi­to sva­jo­nė sa­vo gro­žio kam­pe­ly­je prie dau­gia­bu­čio tu­rė­ti, kaip jis pats sa­ko, ka­rie­tu­kę. Par­si­ve­žė iš mo­čiu­tės tė­viš­kės – Var­na­gi­rių kai­mo nuo San­tai­kos ir jau spė­jo nu­šveis­ti, pa­puoš­ti gė­lė­mis. 

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14034-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas