Savybės, kurios nedega: kodėl su „Watu“ futbolo draugai vėl eitų į kovą

Į „Alytaus naujienų“ redakciją užsukusius buvusius „Dainavos“ komandos žaidėjus Romualdą Radivoną ir Rimvydą Kochanauską (nuotr.) prašėm pakalbėti apie jubiliatą taip, tarsi kalbėtumėme sėdėdami prie alaus bokalo ar kavos puodelio po treniruotės. Pašnekovai galvos linktelėjimu pritarė teiginiui, kad laikas bėga nenumaldomai – atrodo, dar neseniai kartu lietas prakaitas stadione, kovota dėl kiekvieno kamuolio ir džiaugtasi pergalėmis, bet kalendorius fiksuoja kaskart svaresnius jubiliejus.

Pirmasis pradėjo Rimvydas: „Kalbėsiu nuo savęs ir bendražygių, nes jubiliatui jaučiu didelį dėkingumą. Vytautas ne tik „Dainavą“ išvedė į aukščiausiąją lygą, komanda tapo medalininke, bet aukštyn pakylėjo ir dar vieną komandą „Poringę“. Jauni šios komandos žaidėjai jautė jo prisidėjimą ne tik aikštelėje, bet ir rūbinėje. Daug metų Vytautas praleido futbolo pasaulyje, atidavė save visą šiai sporto šakai ir įsigijo daug draugų. Tikiu, kad jie ir liks jam draugais.“ Abu pašnekovai pagarbiai vardijo dainaviškių vardus – Romas Elsneris, Aurelijus Vilkinis, net meru buvęs Vincas Plikaitis, Antanas Janušaitis, Juozas Aleksierius, Vytas Grudzinskas, Kęstutis Giedraitis...

Romualdas pastebi, kad komandos narių lūpose dažniau už jubiliato Vytauto vardą, nuskambėdavo pravardė „Watas“. Tad domiuosi, kas pirmasis jam prilipdė šią pravardę ir ar ji tikrai atspindėjo futbolininko charakterį ne tik aikštėje, bet ir gyvenime, kodėl ne, pvz., „Malina“, o „Watas“?

Vatas asocijuojasi su elektra, įtampa ir energija. „Kiek pamenu, šią pravardę bičiulis gavo dar vidurinėje mokykloje. Fizikos pamokoje kažkas netyčia sušveplavo tardamas Vytauto vardą, ar kažkas panašaus įvyko ir... prilipo. Pradžioje, kaip pats V. Malinauskas yra sakęs, jam nelabai patiko. O vėliau net tatuiruotė su legendinės „Dainavos“ vardu ir pravarde atsirado“, – prisimena Romualdas.

„Watas“ – universalus gynėjas, kuris nenustygdavo vietoje, visada turėjo marias energijos. Įdomu, kaip treneriai ar kiti gynėjai reaguodavo, kai V. Malinaukas staiga „dingdavo“ iš savo pozicijos ir atsidurdavo puolime. Ar buvę dainaviečiai pamena momentų, kai Vytautas aikštėje „sunervino“ varžovą ar teisėją?

Kiek mena Rimvydas, teisėjus „Watas“ gerbė, bet varžovai kartais ieškodavo kitos pozicijos, kad „nepapultų ant jo kieto žaidimo“. Mat žaisdamas gynėju, nemažai įmušdavo įvarčių. „Jis mėgo atakuoti“, – papildo Romualdas.

Teko girdėti, kad tarp futbolo mėgėjų sklido toks populiarus ketureilis.

Turėjo gynėjas puolėjo gyslelę,/ o tokio gynėjo likimas baisus, / jis keturis priešo puolėjus apėjo/ ir kirto į savo vartus.

Nusišypsojęs Radivonas, kuris gynė „Dainavos“ vartus, dėstė: „Vartininku buvau. „Watas“, vieną kartą paduodamas man kamuolį, vos neįmušė jo į vartus. Pataikė į virpstą. Pyktelėjau ir paduodamas į aikštę pataikiau jam į nugarą. Aišku, netyčia, bet apsimečiau, kad atsilyginau. Mūsų susitikimuose prie stalo daug ką išsiaiškiname, pasijuokiame, užjaučiame vieni kitus, prireikus padedame. Įsižeisti niekas neturi teisės. Visi toleravome humorą, tai buvo tarsi futbolo dalis. Aišku, reikėjo savo žodžius ir veiksmus kontroliuoti, kad nebūtų keliems mėnesiams į priekį kalbų. Gal todėl ir draugystę taip ilgai mes išlaikome“, – teigia R. Radivonas.

Pašnekovai mena, kad „Watas“ gerai žaidė galva bei turėjo aikštėje gerą partnerį, kuris jam padėdavo. Tai buvo R. Elsneris. Smagiai prisimena dainaviečiai jų pasikalbėjimus po atsakingų susitikimų. Juokaudavo, kad „Watui“ Romas su kamuoliu pataikė į galvą, o ne šio galva rado kamuolį. Elsneriui išdidžiai pareiškus, kad „vėl aš tau pataikiau į galvą“, nuskambėdavo bičiuliškas juokas. „Jei „Watas“ įmušdavo galva ir, žinoma, džiaugdavosi, tai Elsneris ramindavo: „Tu, Vytai, daug nesigirki. Tai aš tau į galvą kamuolį nuskraidinau“.

Įdomu buvo išgirsti, kas vykdavo komandos autobuse, kai „Dainava“ grįždavo po pergalingų arba sunkių rungtynių? Pasirodo, pirmiausia žaidėjams reikėjo „atgauti kvapą“, o tada jie paprašydavo trenerio leidimo užsukti į „degalinę“. Tų degalų tuomet buvo nedaug pasirinkti – „Baltijos“...

POKALBIO GARSO ĮRAŠAS:

... Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.