Savivaldybėms patarė ieškoti bendro sutarimo, o ne konkuruoti

Kaip išeiti iš užburto rato?

Kaip sveikindamas susirinkusiuosius pastebėjo T. Džiautas, Alytus turi ir atsakingų verslininkų, ir gabių darbuotojų, ir politikų. Rodos, belieka tik žengti platesnį žingsnį į priekį, kuriant aktyvią verslininkų bendruomenę, tačiau stipraus, sveikintino ryšio tarp verslo, politikos ir savivaldos pasigendama. 

Demokratų Alytaus miesto skyriaus narys, verslininkas Tomas Isiūnas akcentavo, kad verslas yra vienas iš pagrindinių regiono ekonominių variklių. Verslas turi ir svarbią socialinę prasmę, nes kuria darbo vietas, užtikrina vietinių gyventojų pajamas, gerina jų gyvenimo kokybę, padeda mažinti atotrūkį tarp regionų ir sostinės. 

Didieji miestai nesiskundžia ekonomine plėtra, darbuotojų juose pakanka, regionai gyvena prasčiau. Čia susiduriama su gyventojų mažėjimu, užimtumo problemomis. Regionuose suaktyvintas verslas stabdytų migraciją ir išlaikytų bendruomenių gyvybingumą. Tačiau susiduriama su tokiais iššūkiais kaip kvalifikuotos darbo jėgos stoka, ribotomis investicijomis, vietos savivaldos neaktyvumas. Kaip išeiti iš tokio užburto rato, suaktyvinti regionų plėtrą tiek ekonominiu, tiek demografiniu požiūriu?

Nebuvo susitikimo, kuriame nebūtų keliamas aerodromo klausimas

Alytaus aeroklubo nariai į susitikimą su Seimo nariu atėjo vildamiesi išgirsti paguodžiančių žinių – jau devynerius metus jie teismuose kovoja, kad istoriniame Alytaus aerodrome išlaikytų seną veiklą. Miesto valdžia, pasak jų, ten mato laisvąją ekonominę zoną (LEZ). „Norime eiti į priekį, bet dėl teismų negalime nieko daryti“, – apgailestavo klubo atstovai.

L. Savickas, Alytaus mieste ir rajone lankęsis ne vieną kartą, pastebėjo, kad nebuvo tokio susitikimo, kuriame nebūtų keliamas aerodromo klausimas. Atėjusieji į susitikimą ir šįkart laukė jo įžvalgų nacionaliniu lygiu. „Aš suprantu apie ką jūs kalbate. Man būnant ministru teko lankytis aerodrome, bendrauti, kalbėtis su miesto vadovais. Šiandien vystyti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) norinčiųjų yra. Kodėl taip greitai su savivalda susitarta Telšiuose, Plungėje? Projektas juda į priekį ten, kur randami susitarimai ir dedikuojami resursai arba ten, kur viskas vyksta natūraliai. Nemanau, kad Vyriausybė geriau žinotų už vietinius politikus, bendruomenę, kaip rasti sprendimą. Variantų tikrai yra daugiau nei vienas. Negalėčiau pasakyti, kad yra taip ir tiktai taip“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak verslininko Sigito Leonavičiaus, Alytaus aerodromas priskiriamas Pietų regiono plėtros šaknims. Daugelis miestų seniai įveiklino smulkiuosius aerodromus, kažkada atsakingai buvo paruošta ir Alytaus aerodromo plėtros studija su mintimi parengti mechanikus, pilotus. Bet politinės ambicijos užgesino ir šią studiją, ir ankstesnius projektus.  

Reikia bendro sutarimo, o ne konkuravimo

Alytaus verslininkai domėjosi, ar Vyriausybė turi finansinių ir nefinansinių svertų verslui regionuose suaktyvinti, laisvosioms ekonominėms zonoms sukurti? Juk turimas Alytaus pramonės parkas jau užsipildęs. Išgirsta, kad yra sukurtas puikus LEZ modelis, jis veikia, tik savivaldybės turi būti aktyvios. Alytaus rajono valdose netrūksta erdvių, štai kitoje kelio pusėje šalia veikiančio Pramonės parko yra potencialas jam vystyti, tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybės turėtų megzti dialogą. Primintos žinomos tiesos, kad  konkuruodamos savivaldybės viena kitai kenkia, o siekiant gerovės reikia ieškoti bendro sutarimo. 

Diskutuota ir apie tai, kaip reikės reguliuoti į regionus kažkada ateisiantį pinigų srautą, kad jie nebūtų „pravalgomi“? Į ką investuoti, kokie prioritetai? Verslo atstovams teko girdėti, kad vienų savivaldybių vadovai mintija apie viešųjų erdvių gražinimą, pliažus, aikštes, kiti mąsto apie ilgalaikę ekonominę naudą duodančią veiklą – pramonę ir verslus. „Nėra vienodų savivaldybių, yra skirtingų scenarijų, skirtingų būdų, ką pasirinkti“, – tokią formulę padiktavo svečias.

Svarbu pagauti momentą – kada tau reikia, o kada piktnaudžiauji

Sėkmingai pramogų verslą šalia Alytaus vystantis Mindaugas Aldonis kėlė dosniai mokamų nedarbingumo išmokų problemą. Pasak verslininko, šios išmokos žmones skatina nedirbti: „Jau kelios kartos naudojasi galimybe gyventi iš pašalpų. Keista sutikti trisdešimtmetį, kuris nėra dirbęs ir to daryti nenori. Mokamos išmokos realiai yra mūsų sumokėti mokesčių pinigai.“ Ir kiti verslininkai pastebėjo, kad net Užimtumo tarnybos specialistai šią sistemą vertina kaip neteisingą, skatinančią nedirbti. Registruojama 8–9 proc. bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, o įmonėms darbuotojų labai trūksta.

Svečio vaizdžiai išsakyta pozicija vertė pozityvo ieškoti giliau. Pavyzdžiu jis pateikė Vilniuje nuomai dalintus oranžinius dviračius, kai prarastus valdžia vis papildė naujais, kol visi vilniečiai apsirūpino ir nustojo domėtis. O rimtai prakalbus, paminėta Skandinavija, kurios gyventojai moka didelius mokesčius, bet jaučiasi tikri, kad esant bėdai valstybė jiems suteiks pagalbą. Ir mes, pasak svečio, turime kurti tokį pasitikėjimą savo valstybe. Svarbu pagauti momentą, kada tau tikrai reikia, o kada piktnaudžiauji.

Alytaus verslininkų pastebėjimu, socialinė sistema turi veikti atsižvelgdama ir į verslininkus, ypač vasaromis. Dabar nemažai darbingo amžiaus žmonių jau nuo pavasario išeina „ilgamečių atostogų“, tai yra tampa Užimtumo tarnybos klientais ir ramiai leidžia daugiau nei pusmetį namuose. Verslas tuo metu išgyvena sunkų periodą mąstydamas, kaip išleisti šiltuoju metu dirbančius eilinių atostogų.

Jauna moteris pastebėjo, kad dalis darbingo amžiaus žmonių iš tiesų vengia dirbti, bet dalies jų, neturinčių praktikos, darbdaviai nenori priimti ar  apmokyti. Jos sūnui nepavyko rasti nuolatinio darbo aplankius per dešimt įmonių.

Su Seimo nariu L. Savicku atvykusi patarėja, jaunųjų demokratų lyderė Fausta Roznytė kalbėjo, kokios yra galimybės skirti užmokestį įmonėse atliekantiems praktiką jauniems žmonėms. Anot Faustos, nors verslo bendruomenė nusiteikusi prieš, klausimas judinamas. Kaip praktikos apmokėjimo pavyzdį ji pateikė vieną iš pameistrystės būdų.

„Procentus išbraukė, bet ambicija liko“

Kauno kolegijos Alytaus fakulteto atstovė Karolina Matukynienė, pristačiusi šios mokslo įstaigos naujoves, domėjosi, ar iš tikrųjų svarstoma mažinti mokslo taikomąją eksperimentinę plėtrą. Išgirdusi apie Vyriausybės abejones dėl plėtros, programoje nebelikus demokratų pasiūlytų procentų, kolegijos atstovė nuliūdo: „Labai blogai, tai pakenks mūsų siekiui 2028-ais metais tapti universitetu ir ruošti magistrus.“ „Procentus išbraukė, bet ambicija liko“, – paguodos Kauno kolegijos atstovei suteikė svečias.

Norisi priminti, kad Kauno kolegija siūlo mikrokredencialų (skaitmeninis pažymėjimas apie besimokančiojo mokymosi rezultatus, įgyjamas po nedidelės apimties mokymų) studijų programas, kurios yra trumpalaikės, orientuotos į konkrečių kompetencijų ugdymą. Jos gali būti tinkamos tiek studentams, tiek dirbantiems specialistams, norintiems atnaujinti žinias ar įgyti naujų įgūdžių. Mikrokredencialai yra trumpesni nei tradiciniai studijų moduliai ir dažniausiai skirti įvairioms profesinėms sritims.

Alytaus verslininkai dėkojo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Alytaus miesto skyriaus pirmininkui T. Džiautui ir jo komandai už galimybę padiskutuoti svarbiomis jiems temomis, o Seimo nariui L. Savickui – už Seimo veiklos aktualizavimą.