Sausmedis – naujasis uogynų karalius, tačiau šilauogių era dar nesibaigia

Mitybiniu požiūriu sausmedis iš tiesų demonstruoja stulbinantį pranašumą. Šios uogos pelnytai vadinamos antioksidantų čempionėmis – jose randama iki keturių kartų daugiau antocianinų nei šilauogėse, o tai reiškia itin stiprią apsaugą nuo organizmo senėjimo ir uždegiminių procesų. Priklausomai nuo veislės, sausmedis savo varžovę gali lenkti ir vitamino C kiekiu (net iki 8 kartų), be to, jame gausu retų mikroelementų, tokių kaip selenas, atsakingas už imunitetą bei ląstelių atsinaujinimą. Sausmedžio uogos praktiškai nesukelia jokių alerginių reakcijų, jos yra neįtikėtinai saugus bei vertingas maistas mažiems vaikams ir nėščiosioms. Sodininkus šis augalas žavi ypatingu, sibirietišku atsparumu. Krūmai be vargo ištveria net iki –45 °C šaltį, o pavasariniai žiedai nenukenčia termometro stulpeliui nukritus iki –7 °C. Didžiausias sausmedžio pliusas – ankstyvas derlius. Tai pati pirmoji vasaros uoga, pradedanti nokti jau birželio pradžioje, kai šilauogės dar tik mezga vaisius. Intensyvus, rūgštokai saldus sausmedžių skonis primena laukinių mėlynių, aviečių ir gervuogių derinį, todėl jie tiesiog dievinami desertų, uogienių, sulčių gamyboje bei idealiai tinka šaldymui.

Visgi realią situaciją puikiai iliustruoja praktinė patirtis iš vietinių laukų. Miroslavo krašto ūkininkas Eimantas Bakšys pastebi, kad nors žmonės sausmedžiu aktyviai domisi ir šias uogas perka, pirkėjų krepšeliuose vis dar užtikrintai karaliauja šilauogės. Augintojo vertinimu, turint nors kiek nuosavos žemės, nereikėtų apsiriboti viena rūšimi – verta užsiauginti visko po truputį. Ūkininkas pabrėžia, kad protingiausia savo sode turėti kuo platesnį įvairių uogų asortimentą ir jas vartoti visą sezoną.

Šiai nuomonei pritaria ir kita patyrusi vaismedžių augintoja Rita. Nors ji uogų karalienėmis yra linkusi vadinti gervuoges bei medlievas, moteris nuoširdžiai džiaugiasi savo sode atsiradusiais sausmedžiais. Rita jų uogas sėkmingai šaldo, verda puikias uogienes, o išskirtinis sausmedžių derliaus pasididžiavimas – labai skanus naminis vynas. Kalbant apie uogų skynimo ypatumus, augintojas Deivydas užsimena apie sodininkų diskusijas: kai kuriems augintojams nepatinka, kad visiškai prinokusios sausmedžio uogos greitai nukrenta ant žemės, tačiau kiti tame mato didžiulį privalumą – po krūmais patiesus plėvelę, uogas labai patogu tiesiog susirinkti nupurčius šakas.

Šilauogės išlieka nepralenkiamos komercinėje prekyboje. Jos yra kietos, puikiai toleruoja transportavimą ir šaldytuve gali išstovėti kelias savaites. Tuo tarpu sausmedžio uogos yra minkštesnės, šviežios išsilaiko vos iki savaitės, todėl didiesiems prekybos tinklams jas tiekti yra kur kas sudėtingiau. 

„Galutinis verdiktas aiškus – sausmedis nesunaikins šilauogių kulto, o tiesiog užpildys neįkainojamą ankstyvosios vasaros nišą. Vartotojui ir sodininkui naudingiausia juos vertinti ne kaip priešus, o kaip partnerius: birželį pradėti su vitaminų bomba iš sausmedžių krūmo, o liepą ir rugpjūtį pratęsti su patogiomis bei saldžiomis šilauogėmis, taip užsitikrinant maksimalią uogų įvairovę savo stalu“, – išvadauja Irma, visko auginanti po truputį.

„Kažkada sausmedžiai buvo naujiena, tai auginau, bet kadangi nuo krūmo daugiau dviejų kivio indelių per sezoną nenuskynusi, tai atsisakiau ir dar nepasigedau. Aš šias uogas tik šaldžiau“, – patirtimi dalijasi alytiškė Loreta, auginusi kelis senoviškus sausmedžius, kurie nebuvo labai derlingi.

Kada sausmedžiai pradėti sodinti Lietuvoje?

Valgomasis sausmedis, kaip vertingas vaiskrūmis, botanikos soduose bei entuziastų kolekcijose pradėtas sodinti apie 1980–1990 metus. Prieš tai jis buvo labiau žinomas kaip dekoratyvinis augalas arba retas egzotas, nes senosios veislės turėjo nemažai laukinio kartumo. 

Tikrasis sausmedžių bumas ir komercinis sodinimas Lietuvoje prasidėjo maždaug prieš 10–15 metų (apie 2010–2015 m.), kai rinkoje pasirodė naujos, itin saldžios kanadietiškos ir japoniškos selekcijos veislės, visiškai neturinčios kartumo. Šiandien Lietuvos ūkiuose sausmedžiais jau yra užsodinta gerokai virš 100 hektarų plotų. 

Jei patys nuspręsite pasisodinti šį krūmą, atminkite, kad geriausias laikas sausmedžiams sodinti mūsų krašte yra ruduo (rugsėjo pabaiga – spalio pusė). Kadangi jie pavasarį nubunda ir išsprogsta labai anksti, pavasarinis sodinimas rudeniniam stipriai nusileidžia, nebent perkate sodinukus vazonuose su uždara šaknų sistema – juos galima sodinti visą vasarą.

Sausmedis yra kryžmadulkis augalas. Vienas pasodintas krūmas, net jei gausiai žydės, uogų beveik neves. Sode būtina sodinti bent 2–3 skirtingas, bet tuo pačiu metu žydinčias veisles. Rekomenduojama pora numeris vienas (ankstyvesnės veislės): itin populiari desertinė veislė ‘Aurora‘ turi būti sodinama kartu su savo geriausiu apdulkintoju – veisle ‘Honeybee‘ (arba ‘Indigo Gem‘). Pora numeris du (vėlyvesnės, vėlyvosios kanadietiškos veislės): jei renkatės milžiniškas uogas vedančią ‘Boreal Blizzard‘, šalia jos sodinkite ‘Boreal Beast‘ arba ‘Boreal Beauty‘. Žydi vėliau, todėl idealiai apdulkina viena kitą.

Sausmedžiams dirvožemio paruošimas paprastas, kitaip nei šilauogėms, jiems visiškai nereikia brangių rūgščių durpių.