Putinų turgelyje – gražūs pomidorai, o ne politika dabar didžiausia aktualija

Kaimiška žemė – tai mėšlu patręšta

Gražiai užaugintas daržoves Putinų turgelyje dėliojo iš Butrimonių krašto atvykusi prekiautoja. Pakalbinta nedrąsiai kalbėjo, kad atvykusi į miestą „Alytaus naujienų“ užsiprenumeruoti ir ta proga įsidėjusi daržovių. 

Paklausta, gal kažkaip ypatingai sodina jas, kad tokios išvaizdžios užaugo, kalbėjo: „Sodinu įprastai. Žemė kaimiška, tai ir gerai auga. Didesnės liūtys nepakenkė, daržovės ant  kalniuko buvo sodintos. Gerą savaitę iškentė neliję, o vakar neblogai palaistė, jau lietaus reikėjo, vasarą jis greitai išgaruoja.“ Klausiame moters, ką ji vadina kaimiška žeme? Teigia, kad tą, kuri iš rudens karvių mėšlu patręšiama ir apariama. Anksčiau visi savus arus tręšė taip, net minties nebuvo palikti žiemoti nepamėžtos. Juk cheminių trąšų žmonių laukai nebuvo matę, tik kolūkiai, tarybiniai ūkiai jomis savas kultūras tręšė.

„Butrimonyse, Raižiuose, o ypač Tabalenkoje, kurios mokykloje teko direktoriauti, iki dabar gyvena mano gerbiamos tautos, totorių, žmonių. Mokykloje susirinkdavo trečdalis totorių vaikų, jokių problemų nekildavo. Tai aukštos kultūros tauta ir labai darbšti. Ir žemės ten neblogos“, – į pokalbį įsiterpia buvusi ilgametė pedagogė Bronislava Tamulynienė. Pasveriu akimis  kalbintos moters atsivežtas cukinijas, jos – didelės ir gražios. „Pasodinau aštuonias, derlius – nuostabus, ir žmonėms, ir vištelėms užtenka. Rytoj išbandysiu bendradarbės cukinijų kugelio receptą. Pasidalinsiu ir su jūsų laikraščio skaitytojams, gal bendradarbė neužpyks. Reikia bulvių, cukinijų, santykis pagal save, nebūtinai lygiomis dalimis. Dar reikia morkų, svogūnų, lašiniukų. Gaminti kaip ir bulvių plokštainį, bet visas daržoves tarkuoti burokine tarka“, – vardina patiekalo sudėtį prekiautoja iš Butrimonių krašto.

Nori taikaus politikų darbo ir kultūros

Kai kalba pakrypsta apie politiką, Bronislava sako, kad nėra ką apie politikus šnekėti. „Be abejo, ir jiems patiems nelengva, bet ir klausyti nebeįdomu. Ir gaila, ir pikta. Jausmai maišosi ne per geriausi. Norisi jų taikaus darbo, kultūros. Jie vienas kitą išvadina įvairiai, sakyčiau, kaip kokie nesusivaldantys ligoniai. Visi į save traukia. O juk egoizmas, pavydas, niekinančios kalbos „žudo“ politikus. Per daug rėkiama, mažai dirbama. Manau, reikia atsakingiau dirbti ir kultūringai elgtis su savo tauta. Išrenkami, rodos, geriausi, bet suvienodina ten juos. Kitaip manančius tuoj apramina. Jei aš seimūnė būčiau, nepasiduočiau kitų įtakai, per krizes tikrai susimažinčiau atlyginimą, parodyčiau tautai gerą pavyzdį. Manau, kad tokiai mažai Lietuvai 141-as Seimo narys yra per didelis skaičius. Atidžiai klausausi balsavimų: „už“ balsavo tiek, „prieš“ tiek, „susilaikė“ tiek, sudedi – vos trečdalis Seimo. Vadinasi, nėra ko tiek jų į Seimą rinkti, jei net posėdžiuose nedalyvauja“, – tokias mintis išsakė Bronislava. 

Gražiai sunokusių aviečių indelį nupirko pirkėja Zita. „Pavaišinsiu dukrą Inesą, kurios laukiu parskrendant iš Liverpulio (Anglija). Kelis kartus buvau ir aš ten nuvykusi, patiko, bet gyventi nenorėčiau. Aš  išvis iš Lietuvos nenorėčiau išvažiuoti. Esu kaimo žmogus, visą laiką Prienų rajone gyvenau, bet mirus vyrui, pasidarė per sunku tvarkytis sodyboje. Pardaviau ir nusipirkau būstą Alytuje. O „Alytaus naujienas“ žinau, kartais nusiperku“, – smagiau pakalbėjusi  mūsų miesto naujakurė Zita nuskubėjo pas kirpėją. Juk jos aplankyti parvyksta dukra iš bitlų miesto.

Kodėl Dzūkijos sostinė miesto aikštės neturi?

„Gyvenam, dirbam. Bėga laikas greitai, ypač nuo penkiasdešimties, o kaip pensijos sulauki, tai dienos tiesiog nuskrenda“, – kalbėjo prekiaujančios moterys.

Albertas parduoti atnešė kelias dėžes pomidorų, beveik visi – geltoni. Bet augintojas rodo ir vardija veisles, jų net kelios. Neįgudusios akys mato spalvą, o įgudusios ir veislę. „Per 30 metų daržininkauju. Agurkų tik tiek radau, baigiasi. Ir pomidorus, ir agurkus parduosiu po 2,5 euro, nebent kažkas pirks daugiau negu du kilogramus, tuomet nusileisiu iki 2 eurų. Nors darbų turiu per akis, žinių paklausyti visada randu laiko. Nesierzinu žiūrėdamas naujienas, nors šiandieninė politika man netinka. Ypač prezidentas Trumpas. Teksaso valstijoje aš lankiausi keturis kartus, kartą tris metus esu praleidęs. Kažkada močiutė ten gyveno ir keturios tetos, šeši pusbroliai. Dabar jau ketvirtį amžiaus mano dukra ten įsikūrusi. Nusivylę žmonės nauju prezidentu, sako, kad dar tokio Amerika neturėjusi. Dukra mano, kad dešimt metų teks jo nesąmones kitam prezidentui taisyti. Kaip vertinu Lietuvos prezidentą? Gitanas Nausėda – beveik neutralus. Galėtų geriau tvarkytis ir mūsų miesto meras Nerijus Cesiulis. Miesto vadovui aš siūliau įrengti miesto aikštę, nes Dzūkijos sostinė jos neturi. Rotušės aikštė? Joje erdvės nėra. Geriausia vieta būtų šalia Sporto ir rekreacijos centro. Bet meras teigia, kad ten privati žemė, aikštės įrengimas daug kainuotų. Aš pasisiūliau viena pensija prisidėti, nors nedidelė, bet aikštei galiu dovanoti. Man labai graži Marijampolės miesto centro erdvė. O Alytaus aerodrome malonu būtų matyti pramoninį parką“, – tokias mintis išdėstė save ne tik alytiškiu, bet ir miklusėniškiu vadinantis senjoras Albertas.

Mums bekalbant, pro šalį su pirkiniais skubėjęs jaunas vyras išpyškino savo nuomonę: „Meras Cesiulis – labai geras žmogus ir vadovas. Tik atidžiau apsidairykite aplinkui, kiek kampelių sutvarkyta. Aišku, jis dirba ne vienas, o su specialistų komanda. Nenupeikite jo darbų.“

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (64/14124). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį.

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.