Putinų turgelis tampa medvilniečių susitikimo vieta

Kaimo žmonėms žalos pridaro ir valkataujantys šunys

Iš Ūdrijos pusės atvykęs vyriškis džiaugėsi prekyba. Nors ne ką atsivežė, tik obuolių, aviečių ir šaltalankių. „Kad jau paskutinės gamtos dovanos. Krenta uogos, o obuolių nedaug būta. Atsivežiau ananasinių ir antaninių, baigiu išsiparduoti. Už ananasinius pusantro euro prašiau, antaninius po eurą nuleidau“, – dėsto pagyvenęs pardavėjas. Ir buvusio medvilniečio Stasio atsivežta pasiūla šį kartą – kukli. „Ko nesuvalgome patys, parduodame. Pomidorų dar kurį laiką turėsime, bet jie jau mažesni. Šiuo metu noksta gervuogės, už indelį prašau pustrečio euro“, – kalbėjo Stasys, prekiaujantis tik savojo daržo derliumi.

Ir Monika tik saulėgrąžų ir svarainių šį kartą atsivežė. „Pastaruoju metu mes, sodų bendrijos „Dobilas“ sodininkai, vargstame, nes labai netinkamu grafiku kursuoja visuomeninis transportas. Kiekvieną reisą atvyksta vis kitas vairuotojas – tai arba paankstina laiką, arba pavėlina. „Dobilas“ – už 14 kilometrų nuo miesto, dviračiu su krepšiais neparminsi“, – bėdas dėl susisiekimo vardija Monika.
Jauna pirkėja pabėdoja, kad apskritai į visas sodų bendrijas viešasis transportas pritaikytas tik pensininkams, kurie nedirba. „Visi kursavimai prasideda anksti ryte, o baigiasi po pietų. Po rytinės pamainos sodo nepasieksi, nėra nė vieno reiso“, – kalbėjo darbingo amžiaus moteris.

Miroslavo seniūnijoje gyvenanti Dana su vyru kelia kitą aktualią problemą – jų krašte klajojančius didžiulius šunis. „Prieš kurį laiką katės į namus atklysdavo, o rudeniop jau du agresyvūs šunys pasirodė. Vienas jų – ypač agresyvus,  net šešias antis papjovė, mūsų šuneliams ausis apkandžiojo. Jie dabar labai stresuoja. Neįmanoma atklydėlių atsikratyti. Skambiname Miroslavo seniūnei, vieną išvežė Marijampolės įmonė, kuri Alytaus rajone yra sudariusi tokios paslaugos sutartį“, – nerimą išsakė Miroslavo seniūnijoje nedidelį ūkelį tvarkingai puoselėjanti moteris.

„Aš nesuprantu nurodymo, kad negalima šunų lauke laikyti pririštų. Kai mirė mūsų senasis gerasis kiemo sargas, mes į „Keturkojo viltį“ nuvykome su mintimi savo sodyboje priglausti panašų šunį. Mums jokio nedavė, teigė, kad draudžiama rišti šunis. Bet aš myliu gyvūnus, juos gerai šeriu, dažnai pakalbinu, pavedžioju. Tikrai mano namuose geresnės sąlygos negu gyvūnų prieglaudoje. Juk neleisi keturkojui bėgioti po gėlynus, daržus. Šunelis kaime reikalingas pirmiausia kaip sargas, o ne kad laukais lakstytų, pačiam šeimininkui ir kaimynams žalios pridarytų“, – savo nuomonę išsako Danos vyras.

Iš Rūdiškių, Trakų miškų voveraičių atsivežę sutuoktiniai jas pardavinėjo prašydami tik 1,5 euro. Moteris kalbėjo, kad buvo pasirodę ir vištelių, bet šiemet jos linkusios kirmyti. Klausiantiems, ar baravykų daug rado, pašnekovė nelinksmai atitarė: „Kur bus grybų, kai taip miškai išmalti. Dažnai girdisi priekaištų, kad nemokame grybauti, miško paklodes iškilnojame, išvartome, net baudomis grasina, bet kodėl leidžiama, kodėl tylima, kai galinga technika, miškovežiai negailestingai tą pačią grybieną naikina. Ne tik miškų augmeniją, bet ir paukščius, žvėrelius, vabaliją žiauriai retina“, – kalbėjo moteris.

Siūlytojams linkėta būti garbingiems ir įžvalgiems

Miklusėniškis Jonas Nenartavičius vos spėja svarstyti paties užsiaugintas bulves, morkas, agurkus ir žieminius česnakus. Pirkėja Daiva teigia, kad noriau perkanti bulves turgelyje, bet kartais ir iš parduotuvės parsineštos būna skanios. Nusipirkusi tris kilogramus ‘Vinetos’, sumokėjusi 2.10 euro, sakė virs sūnaus mėgstamų cepelinų. 

Jono pastebėjimu, nors vasara buvo vėsi, bet derlių neblogą atseikėjo. Gražios jo užaugintos morkos, pasėtos durpingesnėje žemėje. Ir žieminiai česnakai dideles galvas suformavo. „Dar ne laikas juos sodinti, peraugs. Palaukite spalio“, – pataria besidomintiems.
Gražūs, visi lyg vienas Jono lysvėse augę agurkai. Augintojas atvirai kalbėjo, kad net pats nustebo, kiek jų pririnko, stiebai, rodos, visiškai nudžiūvę buvo, bet žolėse, ant dvimetrinių virkščių žaliuojančių viršūnių – gausybė agurkų užaugo pasislėpę. Jei nebus šalnų, dar ilgai skins, nes užsimezgusių agurkėlių liko nemažai.

Ilgametis „Alytaus naujienų“ prenumeratorius teigia, kad Miklusėnai gražėja, jaunas seniūnas Kęstutis Tumynas puikiai tvarkosi. Kiek galima išasfaltuotos gatvės, yra vanduo, kanalizacija. „Poniškas mūsų gyvenimas. Šuliniu jau nesinaudojame. Seniūno tėvas – irgi medvilnietis. Kombinate dirbusių žmonių gretos retėja. Menu, buvo dainingų vyrų. Mes pirmieji, suburti Danutės Vaitkienės į vyrų ansamblį, buvome, ko gero, ne tik medvilnėje. Paskui gimė „Varsa“, dainavau ir joje iki komandiravus mane į Kubą. Dabar jau tik namuose pagiedu. Miklusėnuose jau nėra su kuo vyriškai padainuoti. Net išgerti nėra su kuo. Daug moterų našlių“, – kaip visuomet linksmai kalba J. Nenartavičius.

 ... Visą straipsnį skaitykite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (72/14132). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį.

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.