Pulkininkas leitenantas Deimantas: „Išgyvenimo krepšiai – tik viena dedamoji“

– Pradėkime nuo šauktinių reformos, kurios tikslas – ne padidinti skaičių, o sukurti pasitikėjimu grįstą modelį.   Peršasi mintis, kad šauktinių skaičius nėra svarbus?

– Nesutikčiau su teiginiu. Karo prievolininkų skaičius yra svarbus tuo atžvilgiu, kad kiekvienais metais galime pakviesti tik tiek jaunuolių, kiek leidžia turima infrastruktūra, aprūpinimas, sąlygos treniruotis ir mokytis, instruktorių skaičius ir panašiai. Kuo daugiau jaunuolių, vaikinų ir merginų, pabaigs tarnybą ar kitais būdais įgis pradinį karinį parengimą, tuo geriau bus pasiruošę efektyviai veikti krizės ar karo metu prisidėti prie savo šalies gynybos. Taip pat kiekvienais metais jaunuoliai, pabaigę privalomąją pradinę karo tarnybą, papildo aktyviojo personalo rezervo gretas ir periodiškai dalyvauja rezervo karių mokymuose.  

– Jau beveik keturis mėnesius vyksta 17 metų sulaukusių jaunuolių, kurie taps šauktiniais, ankstyvasis sveikatos patikrinimas. Koks jo tikslas?

– Išankstinis sveikatos patikrinimas padeda iš anksto identifikuoti tuos jaunuolius, kurie dėl įvairių sveikatos sutrikimų nėra tinkami tarnybai ir negali dalyvauti tolimesnėse šaukimo procedūrose ateinančiais metais. Taip yra efektyviau taupomi resursai ir patys jaunuoliai geriau gali planuotis savo ateitį.  Šiais metais 17 metų sulaukusių jaunuolių sveikatos patikrinimas vyksta nuotoliniu būdu, t. y. pateikus jaunuoliams karo prievolės centrams pagal gyvenamąją vietą užpildytas sveikatos deklaracijas, atliekamas jų sveikatos įvertinimas pagal pateiktą informaciją deklaracijose ir medicininius įrašus e-sveikatoje. Dalis jaunuolių dėl rimtų sveikatos sutrikimų gauna išvadą, kad jie nebus tinkami šaukimui ir privalomajai pradinei karo tarnybai. Likusieji, kurių sveikata yra tinkama, paklius į šaukiamųjų sąrašą, kuris bus sudaromas 2026 metų sausio mėnesį, ir turės atvykti pasitikrinti sveikatos gyvai į paskirtą karo medicinos tarnybos pakomisę nurodytu laiku. 

– Ar patartumėte  privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti ir moterims?

– Moterys šiuo metu turi galimybę savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Kasmet apie 100 jų savo noru tarnauja įvairiuose kariniuose vienetuose. Artimiausiu metu neplanuojama privalomai kviesti moterų atlikti tarnybos, nes pakanka jaunuolių, vyrų, norinčių ir galinčių ją atlikti.  Moterims, savo noru pasirenkančioms atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, atsiveria galimybės tapti profesinės karo tarnybos karėmis, ir sėkmingai siekti profesinės karjeros, save realizuoti įdomioje, dinamiškoje, įvairialypėje veikloje, prisidedant prie savo šalies gynybos stiprinimo. 

– Gyventojai aktyviai raginami susikrauti išgyvenimo krepšius. Kaip manote, ar jų svarba nepervertinama?

– Išgyvenimo krepšiai yra tik viena dedamoji, kuri padėtų išgyventi esant krizinei situacijai ar karui labai ribotą laiką. Juolab nėra poreikio išgyvenimo krepšį visur turėti su savimi taikos metu. Efektyviai veikiant visai valstybės pasirengimo krizinėms situacijos ar karui sistemai, galima sėkmingai išgyventi ir be išgyvenimo krepšių, kuomet yra užtikrinama reikalinga medicininė parama, teikiamos elementarios paslaugos, maistas, vanduo. Svarbu žinoti, kaip elgtis, kur kreiptis, ką daryti, esant krizinei situacijai, nes išgyvenimo krepšio turėjimas negarantuoja, kad pilietis išliks saugiu, kad kiti faktoriai ar atsirandančios naujos aplinkybės neįtakos jo gyvenimo ir kasdieninės veiklos. 

Visą straipsnį rasite naujausiame, laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (33/14093).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas