Prenumeratorė Anelė – apie spaudą, politiką ir vis ne tuo keliu einančią švietimo reformą

„Sakau, skaitykite, nes to internete nerasite“

„Negaliu atsiplėšti nuo laikraščio. Man patinka paimti į rankas naują numerį, pirmiausiai perskaityti publikacijų pavadinimus, skelbimus. Visuomet perskaitau straipsnelius apie mieste ir rajone vykstančias šventes, imuosi kitų naujienų ir sportą akimis permetu. Gerai, kad savaitės TV programą randu, horoskopus. Mėgstu straipsnius skaityti ne vieną kartą. Kai įdomią publikaciją randu, vis sugrįžtu, perskaitau ir  saviems vaikams rekomenduoju, sakau, skaitykite, nes to internete nerasite“, – linksmai kalba prenumeratorė.

Žentas Anelei nupirko laikraštinę. Tad ji dar kartą viso mėnesio numerius pervertusi, perlenkia juos ir įdeda į patogią laikraštinę. Labai džiaugiuosi „Alytaus naujienose“ pasirodžiusiu nauju puslapiu „Sveiki“, manau, kad jis aktualus kiekvienam iš mūsų, vyresniųjų. Turiu spalvotai rašančių rašiklių, tad žymiuosi: žemės ūkis – žaliai, politika – raudonai... Jei apie politiką plačiau kalbant, tai man Inga Ruginienė kaip žmogus patinka, tik ar ji praktikė, ar jai seksis? Kalba ryžtingai, bei apie tai, kad yra užsispyrusi, darys, kad padarytų, tam energijos turi. Moterys irgi gali būti stiprios politikės. Štai dviejų kadencijų prezidentė Dalia Grybauskaitė gana energingai vadovavo. Ir Ruginienė viliuosi atsakingai dirbs, pokalbiai jos gražūs, su šypsena veide kalba, žada socialinę sritį pakelti. Mes, moterys, esame darbščios, žiūrime į priekį, mąstome, labiau gilinamės, tyrinėjame, ką ir per ką galima daugiau padaryti. Viską vertiname giliau ir racionaliau. Man nesuprantamas toks dalykas, kodėl, politikai taip smerkiami už praeitį. Gal derėtų užversti praeities puslapį, jei jis šiandienos darbams nekliudo.  Tokiu atveju žmogus, pajautęs pasitikėjimą, imsis geriau tvarkytis“, – mano 11 metų po studijų vadovaujamą darbą Kupiškio rajone dirbusi A.Stanaitienė.

„Gražiausias vaizdelis – tėvelių su vaikais“

Senjorė Anelė su šypsena kalba, kad dirbančia pedagoge išliko iki šių dienų. Pernai lietuvių kalbos mokė pirmoką, buvusį londonietį, o šiemet – antroką.

„Labai gera bendrauti su vaikais, iš jų tiek geros nuotaikos ir energijos pasisemi. Po pokalbio tokia gera diena būna. Ir gatvėje, parke man gražiausias vaizdelis – tėvelių su vaikais“, – teigia visus darbingus metus mokyklose dirbusi Anelė. Nemažai metų ji mokė ir alytiškių atžalas, juk pati alytiškė. Jau vienuoliktą kartą visiems metams mūsų laikraštį užsiprenumeravusios skaitytojos klausiame, kokių pastabų šiandieniniam švietimo reformų vajui turėtų? Anelės pastebėjimu, reformos švietime vis ne tuo keliu eina. Jungimas kelių ugdymo įstaigų, ilgametės švietimo darbuotojos nuomone, nieko gero neduos. ,,Norėtųsi kad mokyklos nors ir su mažu mokinių skaičiumi išsilaikytų. Ne mokytojai, o vaikai ir jų tėveliai turi per dideles teises. Jie gali reikšti priekaištus, kad ne ten pasodinai, ne tą uždavei. Kuo mažiau patarčiau naudoti pratybų, mano nuomone, jos nebereikalingos apskritai. Labai gerai, kad pamokų metu moksleiviai šalia neturės telefonų. Esu girdėjusi ir tokių dalykų, kad mokytojai tiems vaikams, kurie trikdo pamokos rimtį, leidžia žaisti telefonais. Jei mokytojai turėtų daugiau laisvės be abejo, jie kažką sugalvotų jiems susikaupti. Dabar jų teisės – rėmuose. Būtina mokytojams daugiau teisių, kad vaikus prireikus galėtų pabarti, juk ir nubausti mokinį kartais reikėtų“, – tokie praktinės patirties turinčios pedagogės pastebėjimai.