Pražydo jazminaitis, ciklamenai ir raganų lazdynas

Nors dar tik sausis, jau spėjome pasidžiaugti žiedelius keliančiomis snieguolėmis, pamiškėse mėlynuojančiomis pirmosiomis žibutėmis, o štai K. Jurkevičius gali pasigirti ir kur kas retesnių augalų nubudimu. Daugelis jo auginamų retenybių jau pasipuošė ir pirmaisiais žiedais. 

Geltonai pražydęs plikažiedis jazminaitis – pakantus lietuviškam klimatui, tačiau pasiskubino šiemet, nes žiema šilta. Labai anksti pražydo ir lauke žiemojantys kalniniai ciklamenai, nelepiausi iš visų ciklamenų rūšių, žiemojantys ir esant 28 laipsnių šalčiui. 

Įspūdingų lapų ir žiedų hamamelis, dar žinomas kaip raganų lazdynas, – gražus ir įdomus augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos ir Azijos – jis taip pat jau žydi egzotiškų augalų kolekcininko sodyboje. Alytiškį jau džiugina pirmaisiais žiedeliais pasipuošusi paulovnija – medis pas mus dar mažai žinomas, nors atsiranda Lietuvoje jį auginančių kaip dekoratyvinį. Kinijoje šio medžio lapai naudojami gyvuliams šerti, mediena – biokurui ir baldams, net smuikams gaminti. Svetur jis užauga net iki 6, Lietuvoje – 2 metrų aukščio. 

Retus augalus kolekcionuojantis alytiškis įdėmiai stebi jį supančią gamtą nuo mažens: „Vaikystėje teko nemažai vaikščioti po mišką šalią sodų bendrijos „Nemunas“, kur teka Moterties upelis, o jo aukštuose šlaituose auga gebenės lipikės. Medžių kamienais žiemą jos tais laikais užlipdavo iki metro aukščio ir nušaldavo, o dabar jau galima pamatyti ir 10 metrų aukštyje sėkmingai žaliuojančius šiuos vijoklius“, – pastebi K. Jurkevičius. 

Egzotinių augalų augintojas sako, kad Lietuvoje aiškiai keičiasi atsparumo šalčiui zonos. Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 4, 5 ir 6, į pastarąją iki šiol patekdavo pajūris. Dabar pajūris, kur naktimis orą sušildo jūra ir yra švelnesnės žiemos, atsidūrė 7 zonoje, o 4-osios zonos, kuriai priklausė Vilnius, nebeliko.