Po buvusio darželio stogu – 100 tūkst. vertingų eksponatų

Liaudies išmintį pasitikrino darželyje Putinuose

Alytaus kraštotyros muziejus saugo daugiau kaip 131 tūkst. vertybių, kurios šiuo metu yra laikomos saugyklose, įsikūrusiose buvusio darželio pastate Putinuose. „2013 metais persikėlėme iš centro į Pramonės rajono kaimynystę, kaip buvo žadama, laikinai, o kitų metų balandį bus jau 14 metų, taigi nėra nieko amžiniau nei laikina“, – liaudies išmintį primena muziejininkas V. Dunderis (nuotr. kairėje).

O kaip kituose miestuose? Vyr. fondų saugotoja Rugilė Švirinaitė (nuotr. dešinėje) sako, kad panašiai ir net prasčiau – specialių pastatų muziejų fondams saugoti regionuose neturi niekas, bet, tarkime, Šakiuose dar ir vanduo pro saugyklų stogą varvėjo, nukentėjo eksponatai. „Mūsų rinkiniai saugomi buvusiame darželyje, pastatas nėra renovuotas, susiduriame su įvairiais iššūkiais, tačiau nuosekliai investuojame į saugojimo sąlygų gerinimą. Šiemet itin džiaugiamės svarbiu pokyčiu – ant visų langų stiklų užklijuota speciali plėvelė, kuri sulaiko infraraudonuosius spindulius ir ribotai praleidžia šviesą. Tai svarbus žingsnis, siekiant sudaryti tinkamą aplinką muziejinėms vertybėms“, – pasakoja Rugilė.

Dovanotojų mažėja, nes vintažo vertė auga

„Esame nuoširdžiai dėkingi gyventojams, kurie dovanoja muziejui vertybes, patikėdami savo šeimų, miesto ir visos šalies istorijos išsaugojimą“, – pasidžiaugia muziejininkai. Tiesa, tendencijos keičiasi – dovanotojų mažėja, nes senieji daiktai – vintažas tampa vis populiaresnis kaip interjero akcentas ir jo kaina auga.

Pasitaiko išskirtinių istorijų. Štai neseniai Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinius gausiai papildė eksponatai, kuriuos dovanojo garbaus amžiaus alytiškė. Muziejininkus pakvietė garbaus amžiaus senolę prižiūrėjusi moteris, muziejaus bičiulė, kuri buvo susirūpinusi dėl vertingų daiktų likimo. Muziejininkai rado suglamžytus dokumentus, kuriuos savininkė ruošėsi sudeginti, tačiau pakalbinta nusprendė padovanoti muziejui vertingus kunigo Vinco Akelio dokumentus ir asmeninius daiktus. 
Kiekvienais metais, atsižvelgdami į turimą biudžetą, muziejininkai taip pat stengiasi įsigyti Alytaus istorijai svarbių vertybių – pastaruoju metu tai itin sėkmingai pavyksta. O savo istoriją, daugiau ar mažiau įdomią, turi kiekvienas eksponatas. Muziejininkas V. Dunderis su šypsena mena, kaip nusivilkęs švarką lipo į šiukšlių konteinerį, nes jame pastebėjo išmestą radijo imtuvą. Metalo grandinė, kuria buvo atskirta važiuojamoji dalis Alytaus centre, – taip pat jo radinys, jaunimas tokių jau beveik nebeprisimena. 
Vilmanto kabinete galima pamatyti įvairių įdomių daiktų, kurie šiuo metu laukia savo eilės – jie bus įvertinti, aprašyti ir galbūt pateks į muziejaus fondus. Šiuo metu tai – istoriko Eugenijaus Svetiko rankraščiai, tarpukario laikų čiuožyklas menančios pačiūžos, metalo radiniai iš Punios šilo, kuriuos atvežė girininkas. 

Nesvarbu, kokiu būdu atkeliavę į muziejų, daiktai, visų pirma, patenka į auksines restauratoriaus Jono Uosaičio rankas. Deja, yra eksponatų, kurie neberestauruojami. Tai – senieji stikliniai eglutės žaisliukai. Jų vertė labai efemeriška – kažkam keli ar keliasdešimt eurų, o kažkam – vaikystės atsiminimas. Beje, yra kalėdinių žaisliukų kolekcininkų, kurie renka būtent tokius, kokiais eglutės buvo puošiamos jų vaikystės namuose. Restauratoriaus J. Uosaičio kolekcijoje – keli šimtai žaisliukų, jų yra ir muziejaus fonduose, tačiau parodose eksponuojami retai dėl savo trapumo. 

Pakenkė karas ir pokaris

„Šiandien galime džiaugtis, kad moderniuoju laikotarpiu vagysčių neturėjome, tačiau istorijoje būta dramatiškų epizodų. Jonas Miškinis savo atsiminimų knygoje „Manoji Dzūkija“ rašė, kad pirmosios sovietų okupacijos metu, pareikalavus muziejų paversti propagandos centru, iš muziejaus buvo „skolinamos“ tautinės juostos, drabužiai ir kitos vertybės, kurios vėliau negrįžo“, – pasakoja  R. Švirinaitė.

Jau minėtas J. Miškinis taip pat aprašo, kad vokiečiams išvijus bolševikus ir užėmus Alytų, muziejus liko be priežiūros: vokiečių kariai atplėšė duris, pasiėmė, kas patiko, ir paliko duris atvertas, o smalsuoliai pradėjo grobstyti muziejų. Labiausiai nukentėjo priešistorės ir numizmatikos rinkiniai. Daugelis vertybių buvo grąžintos ir net papildyta naujomis vertybėmis. Tačiau antrosios sovietų okupacijos metais muziejų vėl ištiko vagystės.

1987 m. rugpjūčio 25 d. laikraštyje „Komunistinis rytojus“ Vytautas Mockevičius, miesto Liaudies kontrolės komiteto neetatinis inspektorius, rašė, kad muziejui skaudžiai pakenkė karo audros ir pokario laikotarpis, kai jis neturėjo tinkamų patalpų. Tačiau, anot autoriaus, labiausiai nepasisekė dėl to, jog neatsirado kvalifikuoto, kraštotyriniam darbui atsidavusio muziejininko. Pokario metais direktoriaus pareigas ėjo V. Feiferis, vėliau nuo 1948 m. direktoriavo V. Miklaševičius, kuriam vadovaujant muziejaus rinkinius papildė 7 nauji eksponatai, o sumažėjo – 700, nes tiek knygų 1949-ais perduota tuometiniams Knygų rūmams. 

1950–1957 m. muziejaus veikla buvo chaotiška – kas dvejus metus keitėsi vadovai, dirbo dar trys direktorės. 1957 m. muziejus perkėltas į rajono kultūros namus. Tuo metu muziejui vadovavo Henrikas Lizdenis. Perduodant muziejų naujajam direktoriui V. Palevičiui, turtas nebuvo patvirtintas jokiais perdavimo aktais. H. Lizdenis išsivežė nemažai vertingų knygų, kurios vėliau pasklido po bukinistines bibliotekas. V. Palevičiaus vadovavimo metais padaryta dar daugiau žalos – savo nuožiūra jis nurašinėjo medinius eksponatus ir šaltomis žiemomis jais kūreno krosnis... Visos šios istorijos šiandien yra tik muziejaus praeities dalis – dabar vertybės saugomos atsakingai, užtikrinant maksimalų saugumą.

Dėl Taco kolekcijos – ypatingos saugumo priemonės

„Kaip stebimos salės parodų metu? Kokių lankytojų saugotės, kaip juos atpažįstate? Ar yra koks vaizdo stebėjimas?“ – klausiame muziejininkų. Šiuo metu pagrindiniuose muziejaus pastatuose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, ekspozicijose dirba muziejininkės-konsultantės, kurios ne tik palydi lankytojus, bet ir padeda jiems susipažinti su parodomis. Nors būna įvairių lankytojų, darbuotojai nejaučia poreikio jų „saugotis“ – neretai tai tiesiog bendravimo pasiilgę žmonės. Muziejų saugo ir apsaugos tarnyba, todėl darbo aplinka yra saugi ir rami.

Nors muziejaus kolekcijose dominuoja vietinės ir nacionalinės vertybės, 2022 m. Audiovizualiųjų menų centre vykusi Samuelio Taco kolekcijos paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“ –išskirtinis įvykis. Parodoje eksponuoti Chaïm Soutine, Amedeo Modigliani originalai. Paroda pareikalavo ypatingo saugumo priemonių: naktimis budėjo apsaugos tarnyba, dienomis dirbo papildomi darbuotojai, buvo valdomi lankytojų srautai.

Kalbant apie kuriozines situacijas, susijusias su muziejaus saugumu, Vilmantas prisimena menkaverčio magnetofono vagystę nuo jo darbo kabineto palangės dar dirbant patalpose Savanorių gatvėje. Pasirodo, vagystę sumanę benamiai ilgapirščiai norėjo pakliūti į įstaigą, kurioje šilta, bet nesėkmingai, laukė saugos tarnybos „nusikaltimo vietoje“. Signalizacija suveikė, bet patruliuojantis ekipažas vėlavo, o nevykėlius vagis sulaikė šalia įsikūrusi kita saugos tarnyba.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. 

Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.