Pirmąkart Dzūkijos sostinės gimnazijose vykdytų testų rezultatai – prasti, todėl neskelbiami? (4)
Nustatyti penki pasiekimų lygiai
Švietimo ir sporto skyrius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos diagnostinius testus inicijavo po pasitarimo su švietimo įstaigų vadovais, tam buvo sudaryta vadovų darbo grupė.
Kaip „Alytaus naujienas“ informavo miesto savivaldybės administracija, gimnazijų vadovai delegavo lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojus į dalykines darbo grupes sudaryti diagnostinius testus pirmų gimnazijos klasių mokiniams. O juos parengė mokytojų ekspertų dalykininkų grupės, kurios vadovavosi ugdymo programomis.
Testus vertino gimnazijų mokytojai, jų rezultatai apibendrinti pagal pasiekimų lygius. Savivaldybės administracijos teigimu, testai įvertinti taškais, o jie konvertuoti į nustatytus penkis pasiekimų lygius: aukštesnįjį, pagrindinį, patenkinamą, slenkstinį ir nepatenkinamą.
Kodėl Alytuje pirmą kartą centralizuotai, visose keturiose gimnazijose, vykdyti minėtų dalykų diagnostiniai testai? Savivaldybės administracija pareiškė, kad gauti duomenys labai svarbūs, siekiant laiku identifikuoti mokymosi spragas bei gabiųjų mokinių stiprybes , užtikrinti sklandų perėjimą iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą. Taip pat siekiama skirti didelį dėmesį progimnazijų ir gimnazijų bendradarbiavimui bei atsakomybės prisiėmimui už mokinių rezultatus.
Aukščiausi lygiai įkandami tik ketvirtadaliui
Šiais mokslo metais Alytaus gimnazijų pirmose klasėse mokosi 561 mokinys. Testuojami buvo visi, kurie testų vykdymo metu buvo atvykę į gimnazijas. Lietuvių kalbos ir literatūros testą laikė 542, matematikos – 534 pirmų klasių gimnazistai.
Pagal miesto savivaldybės administracijos „Alytaus naujienoms“ pateiktą informaciją, kiekvienai mokyklai pranešti tik jų rezultatai. Didžiausias procentas gimnazistų pasiekė matematikos slenkstinį lygį, o lietuvių kalbos ir literatūros – patenkinamą lygį. Aukštesnysis ir pagrindinis lygiai buvo įkandami tik maždaug ketvirtadaliui gimnazistų.
„Parengtos rekomendacijos vadovams ir mokytojams rezultatams pagerinti, mokyklos ir pačios ieško būdų ir metodų, kaip padėti savo mokiniams. Su mokymosi spragų turinčiais bus dirbama konsultacijose, taip pat individualiai. Mokytojai išanalizuos mokinių darbus ir nuspręs, ką reikia kartoti arba iš naujo mokytis. Juk ir idėja organizuoti testavimą kilo, norint sudaryti vienodas sąlygas gimnazijų pirmų klasių mokiniams startuoti vidurinio ugdymo programoje bei suteikti maksimalią pagalbą, siekiant geresnių rezultatų“, – situaciją po atliktų diagnostinių testų komentavo miesto savivaldybės administracija.
Konkretūs gimnazijų rezultatai – neviešinami
Savivaldybės paprašius pateikti informaciją apie testų rezultatus kiekvienoje gimnazijoje, sulaukta atsakymo, kad to daryti teisiškai negalima ir tai būtų neetiška. Ar už to slypi nenoras įvardinti, į kurią gimnaziją atėjo stipriausi, o į kurią silpniausi mokiniai?
Patys gimnazijų vadovai šia tema taip pat buvo nekalbūs. Pavyzdžiui, Adolfo Ramanausko- Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas pareiškė: „Jei Švietimo skyrius oficialiai nekomentuoja, kodėl mes turime komentuoti.“
...
Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (14146/ 86), jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).
Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose ir pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.
Daugiau informacijos apie prenumeratą, prenumeratorių privilegijas, laimėtus prizus suteiksime tel. 0 315 51956, el. p. prenumerata@alytausnaujienos.lt ir www.alytausnaujienos.lt/prenumerata

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Pritariu anonimui dėl…
Komentaras
Pritariu anonimui dėl Benedikto gimnazijos. Reikėtų vadovybei ne tik susirinkti save, bet ir prioritetus susidėstyti, kad įstaiga atitiktų katalikiškos mokyklos dvasią. Svarbiausia turėtų būti mokinių gerovė ir saugumas, o ne – unaras, kokie mes išskirtiniai, kokie sau gražūs ir svarbūs. Mokykitės mylėti ir gerbti gimnazistus labiau už save.
Kodėl Benedikto gimnazijoje…
Komentaras
Kodėl Benedikto gimnazijoje visiems mokiniams surašė pažymius, o kitose gimnazijose - ne. Benedikte svarbiausia mokinius nubausti ir pažeminti, o ne suteikti pagalbą ir spręsti problemas. Testas net nebuvo aptartas.
Šis diagnostinis tyrimas –…
Komentaras
Šis diagnostinis tyrimas – visiškai bevertis. Tik bereikalingas darbas, atimantis laiką iš tikro mokymo. Mokyklų administracija ir mokytojai deda visas pastangas, kad mokinių rezultatai gerėtų, bet ką daro švietimo skyrius? Kokią jie prisiima atsakomybę? Kaip jie prisideda prie realaus gerėjimo – ar tik kurdami dar daugiau nereikalingų ataskaitų ir užduočių?
Juk anksčiau į aukštąsias…
Komentaras
Juk anksčiau į aukštąsias mokyklas stodavo tik dalis abiturientų – gabiausieji, nes reikėjo laikyti stojamuosius egzaminus. Paprastai įstodavo maždaug ketvirtadalis klasės mokinių, ir tie, kurie sėkmingai baigdavo studijas, tapdavo tikrais savo srities specialistais. Dabar situacija pasikeitė – į aukštąsias mokyklas stoja apie 70 procentų abiturientų, nors tam reikia ne tik gabumų, bet ir tikro noro mokytis. Šiais laikais nemaža dalis studentų vos baigia studijas (dažnai – mokėdami už mokslą), tačiau turi itin dideles ambicijas. Tai lemia, kad visuomenėje daugėja formaliai išsilavinusių, bet menkai pasirengusių specialistų – savotiška „neraštingųjų armija“, kurios atstovų vis dažniau matyti net valstybės valdymo grandyse.