Pietų Lietuvoje prasidėjo vienas gražiausių laikotarpių

Pietų Lietuvoje augančiuose skroblynuose prasidėjo vienas gražiausių metų laikotarpių. Vos nutirpus sniegui, miško paklotė nusidažo spalvingais pavasarinių žiedų kilimais – čia pražysta triskiautės žibuoklės, baltažiedės ir gelsvažiedės plukės, paprastosios vištapienės, tamsiosios plautės, paprastieji ir kur kas retesni tuščiaviduriai rūteniai. Šie augalai skuba sužydėti ir subrandinti sėklas dar prieš medžiams sulapojant, todėl ankstyvas pavasaris skroblynuose – tikras gamtos stebuklas.

Kuo ypatingi skroblynai?

Skroblynai – Europos Bendrijos svarbos miškų buveinė, būdinga Vidurio Europai, tačiau aptinkama ir Pietų Lietuvoje. Jie formuojasi derlinguose dirvožemiuose ir šiltesnio mikroklimato vietovėse. Nors pavadinimas siejamas su skroblais, šiuose miškuose gausu ir kitų lapuočių – čia auga ąžuolai, uosiai, liepos. Tokia įvairovė sukuria palankias sąlygas daugybei augalų ir gyvūnų rūšių.

Gyvybė skroblynuose

Pavasarį, ankstyvais rytais skroblynai prisipildo paukščių balsų. Čia galima išgirsti ir pamatyti įvairias miško rūšis – giesmininkus ir juoduosius strazdus, bukučius, svilikus, liepsneles, karietaites, didžiąsias, mėlynąsias bei pilkąsias zyles, bukučius, įvairias genių rūšis. Tankesnėse vietose prieglobstį randa ir slaptesni miško gyventojai - mažosios musinukės, naminės ir žvirblinės pelėdos, juodieji gandrai ir plėšrieji paukščiai. Brandesniuose medynuose gausu drevių, tinkamų perėjimui ir nuvirtusios gyvybingos medienos, kurioje knibždėte knibžda įvairiausi organizmai - itin svarbi sveikos miškų ekosistemos dalis.