Paulius Saudargas: naujas automobilių reglamentas – galimybės Lietuvai

Reglamento tikslai ir priemonės žiediškumui

Reglamentas dėl transporto priemonių projektavimo žiediškumo reikalavimų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių valdymo sprendžia aplinkosauginius bei strateginės ES autonomijos iššūkius. Vienas iš didžiausių Europos iššūkių yra ir kritinės žaliavos. Reglamentas stipriai prisidės prie automobilių sektoriaus žiediškumo, o tuo būdu – prie žaliavų išsaugojimo ES viduje. Pagrindinės priemonės, kuriomis bus siekiama žiediškumo:

Žiediškas dizainas. Jau projektavimo stadijoje gamintojai privalės apgalvoti automobilio ELV („end-of-life vehicle“ (angl.) – nebetinkamo eksploatuoti) stadiją, t. y., kad jis būtų lengviau išrenkamas, siekiant detales panaudoti dar kartą ar perdirbti. 

Privalomas dalių išėmimas. Atliekų tvarkytojai privalės išimti tam tikras dalis ir komponentus, nurodytus šio reglamento priede, kaip, pavyzdžiui, baterija, variklio blokas, E-variklis, greičių dėžė, ratlankiai, padangos, bent 70 % langų stiklo, ir t.t.

Dalinimasis informacija. Gamintojai privalės nemokamai dalintis su kitais rinkos dalyviais informacija, reikalinga efektyviam ir saugiam dalių išrinkimui. Be to, gamintojai negalės riboti dalių ir komponentų išėmimo ir pakeitimo, naudojantis programinės įrangos atnaujinimu.

Visos šios priemonės skatins tvaresnį automobilių gyvavimo ciklą ir medžiagų sugrįžimą į vidaus rinką – žiediškumą.

Paskata remonto sektoriui

Lietuva negali pasigirti automobilių pramone, tačiau veikia stipri antrinė rinka. Kartu veikiančios reglamento priemonės užtikrins didesnį naudotų detalių kiekį rinkoje, vadinasi, ir konkurencingesnes jų kainas. Gamintojų monopolija antrinėje rinkoje bus mažinama, taigi smulkiam ir vidutiniam verslui, užsiimančiam automobilių priežiūra bei remontu, taps lengviau kvėpuoti. Netrukdoma prieiga prie visos remontui reikalingos informacijos taip pat turėtų pagelbėti šiam verslui. Vartotojui remontas turėtų tapti greitesniu ir pigesniu.

Palengvinimai autolaužynų verslui

Lietuvoje labai stipriai išvystytas automobilių atliekų tvarkytojų – autolaužynų (liaudyje vadinamų „šrotais“) verslas. Į Lietuvą automobiliai ardymui net importuojami – tai aiškus mūsų konkurencingumo šioje srityje įrodymas. Dizaino stadijoje užprogramuotas lengvesnis išardymas – tiesioginis palengvinimas autolaužynams. Privalomas ir nemokamas gamintojų dalinimasis reikalinga informacija taip pat pagelbės. 

Vyšnia ant torto – gamintojai privalės sumokėti už neapsimokančią auto-laužynų verslo dalį. Po trejų metų įsigalios ir Gamintojo atsakomybės principas, kuris numato, jog automobiliai, kuriuos gamintojas pristatė į rinką ir jie tapo ELV, turės būti surenkami ir sutvarkyti, atsižvelgiant į reglamento nuostatas. Šalys narės paskirs prižiūrinčią atsakingą instituciją. Gamintojas turės pasirūpinti, kad šalyse narėse, kur parduodami jo automobiliai, būtų įsteigtos gamintojų atsakomybės organizacijos. Gamintojai privalės kompensuoti atliekų tvarkytojams už tų privalomai išrenkamų detalių ir komponentų dalį, kuri neatsiperka pardavus jas antriniam panaudojimui ar perdirbimui.

Perspektyvos perdirbimo sektoriuje

Perdirbtų medžiagų tikslai naujame automobilyje buvo vienas iš karščiausių objektų trišalėse derybose. Čia susikerta papildoma našta automobilių gamintojams su tiesiogine paskata perdirbimo pramonei. Suderėtas kompromisas dėl perdirbtų medžiagų kiekių yra toks:

Po 6 metų naujuose automobiliuose privalės būti 15 % perdirbto plastiko, o po 10 metų – 25 %. Bent 20 % šio tikslo turės būti pasiekta naudojant „uždaro ciklo“ perdirbtą plastiką – atgautą iš ELV automobilių. Po dvejų metų Europos Komisija pristatys minimalius tikslus perdirbtam plienui ir aliuminiui, o po 35 mėnesių  – tikslus perdirbtam magniui, kobaltui, borui, neodimiui ir kai kuriems kitiems svarbiems retiesiems žemės elementams. Perdirbtų medžiagų tikslai tiesiogiai skatins perdirbimo pramonę, o tai – naujos galimybės ir mums, ypač greta turint išvystytą automobilių ardymo sektorių.

Siekiant išsaugoti kuo daugiau žaliavų ES, šiuo reglamentu uždraudžiamas ne tik ELV, bet ir netinkamų eksploatuoti (be techninės apžiūros) transporto priemonių eksportas iš ES. Daug Lietuvos ir regiono verslų užsiima dėvėtų automobilių eksportu iš ES, taigi derybose siekiau neužkrauti jiems papildomos administracinės naštos ar apskritai veiklos ribojimų. Pavyko susiderėti papildomus dvejus metus pereinamajam laikotarpiui. Priimtame dokumente nuostata dėl eksporto draudimo iš ES įsigalioja po 5 metų. Tikėtina, toks laikotarpis bus pakankamas rinkos dalyviams prisitaikyti.

Kita vertus, eksporto iš ES ribojimas padidins atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų darbų apimtis, taigi pozityviai skatins Lietuvoje veikiančius verslo modelius. Kitos reglamento nuostatos lems, kad auto-laužynų darbas taps efektyvesnis ir pelningesnis. Lietuvos įmonėms tai – atsiverianti niša atliekų tvarkymo, perdirbimo bei remonto sektoriuose.

Autonominiai automobiliai – galimybės Lietuvos miestams

Autonominis vairavimas nebėra joks stebuklas, taksi be vairuotojo jau sėkmingai vežioja keleivius Kinijos ar JAV miestuose. Akivaizdu, kad tai – automobilių ateitis, didinanti susisiekimo saugumą ir efektyvumą. Autonominis transportas leis išvengti eismo įvykių, kuriuos lemia vairuojančių žmonių klaidos. Atskirų, autonominių automobilių sujungimas į bendrą eismo valdymo sistemą leis taupyti kurą bei mažinti eismo spūstis. Europos Komisija savo veiksmų plane dėl automobilių sektoriaus aiškiai įvardina autonominio transporto vystymą kaip vieną iš svarbiausių prioritetų. Tokio transporto plėtra – ne vien automobilių gamintojų technologinio inovatyvumo klausimas, o ir teisinės bazės bei infrastruktūros. EK kviečia šalis nares kurti „reguliacines smėlio dėžės“. Todėl net ir tokios šalys kaip Lietuva, kuri negali pasigirti stambiąja automobilių pramone, gali pritraukti investicijų kurdama patrauklią teisinę ir infrastruktūrinę aplinką. Tai šansas tokiems miestams kaip Vilnius ir Kaunas. Pasinaudokime šia galimybe!