Paskelbti A. Ramanausko-Vanago premijos laureatai

Šių metų A. Ramanausko-Vanago premijos laureatai – kūrėjų, atlikėjų Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus pora. Jų apdovanojimo pagrindas – bendra kūrybinė ir muzikinė veikla, indėlis į Laisvės kovų atminimo puoselėjimą. 

Aistė ir Rokas, įkvėpti Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio, 2010 m. išleido vieną klausomiausių muzikinių albumų partizanine tema „Broliai“. Svarbi ir judviejų edukacinė veikla. 2024–2025 m. startavo jų sukurta edukacinė programa „Tėvynės DNR“, kurios metu kartu su mokiniais Lietuvos mokyklose nagrinėjama Lietuvos laisvės kovų tema.

A. Smilgevičiūtė ir Roks Radzevičius – pirmieji muzikos pasaulio atstovai, gavę tokį įvertinimą.   

Ankstesniais metais apdovanojimas įteiktas: 

archeologams, istorikams Dariui Indrišioniui, Eugenijui Peikšteniui, Gintautui Vėliui ir Daliui Žygeliui (už Vanago palaikų suradimą, 2018); už veiklą ieškant partizanų palaikų ir įamžinant Lietuvos partizanų atminimą; LPKTS Varėnos skyriaus pirmininkui Vytautui Kaziulioniui (2019); už publicistinę veiklą – filosofui Kęstučiui Kazimierui Griniui (2020); už gyvenimo nuopelnus ir švietėjišką veiklą – partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui (2021); už istorinės atminties puoselėjimą – istorikei Daliai Kuodytei (2022), Lietuvos laisvės kovų įamžintojų sąjūdžiui (2023); už kinematografinius darbus Laisvės kovų tema – režisieriui Algiui Kuzmickui (2024). Pastarasis atvyko ir į šių metų renginį. 

Kaip premijos kandidatų vertinimo komisijos narys, galiu pastebėti, kad kasmet sulaukiame po leletą kandidatų pasiūlymų ir priimant sprendimą tenka nemažai diskutuoti. Ne paslaptis, kad kartais lieka ir kartėlio jausmas, kad negali pagerbti ir kitų nominantų! Bet kita vertus visada galima pasidžiaugti, kad dėl premijos reikia ir pakonkuruoti…   

Šiemet be Aistės ir Roko kandidatūrų kitos pateiktos kandidatūros buvo archeologo Lino Kvizikevičiaus (už partizanų palaikų atradimus), dailininkės Linos Itagaki (už knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“), už indelį partizanų palaikų paieškas ir istorinės atminties puoselėjimą – Juozo Stramkausko kandidatūra. Tikiu, kad dar ne vienas jų į apdovanotojų gretas pateks ateityje. Tereik atkakliai nepatingėti teikti kandidatūras.  Šiemet pirmą kartą premija įteikta ne Varėnoje. Ankstesniais metais jos teikimas vykdavo Varėnos kultūros centre. Ir nors ten patogu ir šilta, visgi visai kitas jausmas, kai premija įteikiama ir ypatingoje vietoje. Šį kartą tai buvo Nedzingė, Nedzingės bažnyčia, menanti ne tik garsios Žilinskų šeimos istoriją, bet ir Lietuvos partizanų istorijas. O kur dar vietinių nedzingiečių svetingumas. 

 Renginys išties pavyko. Pilna bažnytėlė žmonių meldėsi už Tėvynę Lietuvą ir žuvusius už Lietuvos laisvę. Mišioms vadovavo kunigas Rokas Puzonas. Itin jautrus buvo kunigo pamokslas, akcentuojant iš 1918-1940 m. laikotarpio Lietuvos ateinantį kvietimą gyvenimą pašvęsti Dievui, Tėvynei, Artimui. Mišių metu skambėjo Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija" (vad. Ilona Zalanskienė) giesmės. Chorui vargonais akomponavo Urtė Fialkovskytė.  

A. Smilgevičiūtei ir R. Radzevičiui apdovanojimą tradiciškai įteikė ir sveikinimo kalbą tarė renginio globėjas Varėnos r. savivaldybės meras Algis Kašėta. Jam talkino A. Ramanausko-Vanago premijos kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas, Varėnos šaulių 105 kuopos vado pavaduotojas Žilvinas Baublys.  Pasveikinti atvyko ir LR Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Martynas Katelynas, buv. Seimo narė Angelė Jakavonytė. Dainomis susirinkusius sveikino Vaicenavičių šeimos ansamblis.  Po apdovanojimų ceremonijos bažnyčioje iškilmingai atidengta ir pašventinta atminimo lenta su bareljefais A. Ramanauskui-Vanagui ir jo žmonai partizanei B. Mažeikaitei slap. Vanda, pažymint jų vedybų faktą 1945 m. rudenį.   

Nuostabu, kad šio simbolinio ir labai prasmingo ženklo sukūrimo iniciatyvos ėmėsi Nedzingės k. bendruomenės žmonės. Idėją įamžinti šį istorinį įvykį bažnyčioje pasiūlė Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Ivanauskas, kurio iniciatyvą palaikė klebonas kunigas R. Puzonas. Padedami JAV veikiančio Dundzilų fondo, pasitelkę skulptoriaus Gintauto Jonikos talentą, nedzingiškiai užsibrėžtą tikslą pasiekė. 

Dabar kiekvienas pakeleivis, aplankęs šiuos Dievo namus, galbūt pačiam sau netikėtai atras tą istoriją, kurioje partizaninio karo metais slapta susituokė tuometis Merkio rinktinės vadas. Šią istoriją susirinkusiems priminė renginyje dalyvavusi A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, kuri džiaugėsi įvykiu ir susirinkusiems citavo savo mamos prisiminimus, kuriuos sudėjo į naujausią knygą pavadinimu „Partizanė Vanda“. 

Į renginį iš JAV atvyko ir minėto Dundzilų fondo atstovai: Tomas ir Vilius Dundzikos, kuriems Nedzingės seniūnaitis Albertas Jakubavičius kartu su Nedzingės bendruomenės pirmininke Egle Cickevičiene įteikė padėkas.  Šalia nuostabios Nedzingės bažnyčios miestelio centre akis visada patraukia iš lauko akmenų sumūrytas paminklas. Čia įamžinti Nedzingės krašto partizanų vardai ir pavardės. Būtent čia vyko trečioji renginio dalis. Sugiedota Tautiška giesmė, Trigubą salvę atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 107 pėstininkų kuopos kariai, svečiai padėjo gėles. Kartu pagerbtas mūsų kraštietis mokytojas, partizanas Juozo Šibaila-Merainis (Merkinės ainis), kurio 120-ąsias gimimo metines šiemet minime. 

Šią savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras pastatė tipinį paminklą buvusios jo gimtosios sodybos vietoje Vadėnų kaime. Susirinkusiems į iškilmes sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorius Arūnas Bubnys. Renginio svečiai turėjo galimybę pamatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro parengtą parodą „Vanagas su vanagėliais“.  Po renginio buvome pakviesti pabendrauti prie arbatos puodelio, pasivaišinti kareiviška koše Antano Kalanavičiaus skverelyje. Dėkoju renginio organizatoriams už gražią šventę.  Renginį organizavo Varėnos kultūros centras kartu su Nedzingės kaimo bendruomene. Renginį vedė Edvinas Vadoklis. 

Mindaugas Černiauskas, 

Merkinės krašto muziejus