Paradoksas kelių sektoriuje: algos lenkia šalies vidurkį, bet dirbti nėra kam

Paradoksalu, tačiau nepaisant milžiniškos paklausos darbo rinkoje, inžinerijos ir technologijų studijas besirenkančių studentų skaičius drastiškai mažėja. „Vilnius Tech“ duomenimis, į kelių, geležinkelių ir miestų inžineriją 2025 metais įstojo vos 14 studentų (2024 m. – tik 22), o tai yra maždaug 9 kartus mažiau nei 2010-aisiais. Tokie skaičiai jau dabar nepatenkina rinkos poreikių, o ateityje specialistų trūkumas bus dar didesnis.

Inžinierių reikia čia ir dabar

Alytuje registruotos UAB „Alkesta“ generalinis direktorius Titas Lukšas (nuotr.) neslepia, kad ši tendencija kelia nerimą, ypač galvojant apie regiono ateities projektus. Kaip didžiausias darbdavys Pietų Lietuvos regione bendrovė nuolat jaučia stiprų inžinerinių krypčių darbuotojų poreikį.

„Vis dar gajus mitas, kad kelininkas tik kastuvu mojuoja. Retas kuris žino, kad ši profesija žymiai platesnė – tai ir projektuotojai, ir geodezininkai, projektų vadovai, darbų vadovai,  laboratorijos specialistai. Galimybės šioje srityje dirbti bei daryti karjerą yra didelės. Pats baigiau studijas VGTU ir pradėjau dirbti kaip kelio darbininkas, bet palaipsniui įgavau patirties, kilau pareigose, pelniau pasitikėjimą ir dabar vadovauju įmonei“, – apie kelininko profesijos perspektyvas kalbėjo „Alkestos“ vadovas T. Lukšas.

Pasak jo, įmonei labiausiai reikalingi kvalifikuoti projektų vadovai, darbų vadovai, darbininkai, mechanizatoriai ir vairuotojai. Įmonė neranda šių specialistų Alytuje, tad kai kurie jų važinėja dirbti iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų.

Profesija, kurios reikės visada

Kelių infrastruktūros sektorius išsiskiria ypatingu stabilumu – nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, krizių ar recesijų, valstybė nuolat investuoja į kelių priežiūrą bei modernizavimą. Be kokybiškos infrastruktūros sustotų viskas: prekių judėjimas, paslaugos, regionų plėtra ir kasdienis žmonių susisiekimas. Todėl kelininko profesija bus reikalinga visada,  jaunam žmogui, pasirinkusiam inžinerijos studijas, neteks sukti galvos dėl nedarbo. Priešingai – darbo pasiūlymai ir realios karjeros galimybės inžinerijos studentus pasiekia jau pirmame ar antrame kurse.

Ne paskutinėje vietoje yra ir finansinė motyvacija. Kelių statybos sektorius pasižymi konkurencingu darbo užmokesčiu, kuris pastebimai lenkia šalies vidurkį. Patyrusių kelių inžinierių bei projektų vadovų atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo jų patirties, kompetencijos, prisiimamos atsakomybės ir gebėjimo valdyti sudėtingus projektus.

Kaip dar vieną privalumą, T. Lukšas išskiria šios profesijos prasmę. „Kai prisidedi prie valstybinės reikšmės magistralių modernizavimo ar regiono infrastruktūros gerinimo,  aiškiai matai, kaip tavo darbas keičia gyvenimo kokybę. Kelių inžinerija suteikia galimybę kurti tai, kuo dešimtmečius naudosis tūkstančiai žmonių – tavo šeima, kaimynai ir šalies piliečiai“, – sako UAB „Alkesta“ generalinis direktorius.

Kam tiktų ši profesija?

Kelių inžinieriaus specialybė labiausiai tinka žmogui, kuris mėgsta spręsti realius iššūkius, neprisiriša tik prie biuro kėdės ir nori matyti apčiuopiamą, ilgalaikį savo darbo rezultatą.

Šiuolaikinės studijos suteikia labai platų išsilavinimą – studentai mokosi dirbti su 3D programomis, GIS sistemomis ir skaitmeniniais įrankiais, leidžiančiais kurti virtualius infrastruktūros modelius.

„Svarstant apie studijas ir būsimą profesinį kelią, vertėtų pagalvoti apie tai, kur  yra realus specialistų poreikis ir kokios ateities perspektyvos. Mūsų įmonėje inžinierių, darbų vadovų bei projektuotojų poreikis yra nuolatinis. Žvelgdami į ateities užsakymus ir infrastruktūros plėtros planus Pietų Lietuvoje, galime garantuoti: inžinerinį išsilavinimą turintis jaunimas turės ne tik darbą, bet ir motyvuojantį atlygį bei galimybę augti čia pat, Alytaus regione“, – reziumuoja T. Lukšas.