Nukentėjusių vaikų mama: „Viskas, ką vaikai išgyvena vaikystėje, lieka“ (0)
Tie, kurie buvo arčiausiai: „Gyvenimas pasikeitė“
Šįkart jautriam pokalbiui susitikome su nuteisto vaikų prievartautojo žmona. Tikrojo jos vardo neminėsime, nors mažame mieste išlikti anonimu po tokių įvykių sudėtinga. Moteris, pavadinkime ją Irma, atskubėjo iš karto po pokalbio su specialiste, kuri tvarko namo dokumentus. Irma atskleidė, kad šiuo metu ją labiausiai kankina sunkios skyrybos.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau nei devyni mėnesiai. Gyvenimas eina į priekį ir tie, kurie tiesiogiai susidūrė su įvykiais baudžiamojoje byloje, turi susigyventi su to pasekmėmis.
– Kodėl tiek ilgai užtruko skyrybų byla?
– Skyrybų byla labai sunki, vyksta dėl vyro kaltės, kadangi yra turtas, kurį reikia padalinti, įvertinti, tai nėra taip paprasta. Daug metų netvarkyti dokumentai. Dabar laukiame tolesnių veiksmų.
– Kiek dabar yra pasistūmėjęs skyrybų procesas?
– Įvyko tik pirmas teismo posėdis, antras neįvyko, nes nebuvo namo kadastrinių matavimų dokumentų. Būtų buvę viskas greičiau, bet įvyko nesusikalbėjimas su specialistais. Toliau viską tvarko mano advokatė.
– Turime informacijos, kad Jūsų vyrui buvo nustatytas pedofilijos sutrikimas. Kada tai paaiškėjo?
– Tai buvo nustatyta tik tada, kai jis jau buvo kaltinamas. Prieš tai jis nieko nedarė, niekur nesikreipė. Žinau, kad Vokietijoje tai yra gydoma. Žmogus, kuris jaučia, kad su juo kažkas netvarkoje, iš karto eina pas psichiatrą ir sako: „Aš bijau būti su vaikais, nes jie mane traukia“. Tuo metu tokie žmonės dar nebūna padarę jokio nusikaltimo, bet kreipiasi pagalbos. Vokietijoje daug dirbama šita linkme. Tokiu atveju žmogus gydosi, nes tai pripažinta liga, jeigu reikia, keičia darbą. Kol taip bus Lietuvoje, reikės daug darbo įdėti, šviesti žmones.
– Galbūt Lietuvoje nėra tokio sąmoningumo? Dar neaišku, kaip patys psichiatrai į tai sureaguotų.
– Žmonės pas mus labai slepia savo ligas. Ypač psichines. Tokia liga, kaip depresija, iš viso nurašoma. Čia jau visuomenės švietimo klausimas.
– Kaip manote, kas turėtų būti daroma, kad nuo tokių žmonių nenukentėtų mažamečiai vaikai?
– Manau, kad su vaikais nuo mažens turi būti labai daug kalbama, aiškinama – kas ir kada turi teisę juos liesti, kad jie turi teisę pasirinkti, kas gali juos prausti, rengti. Reikia mokyti, kad vaikai nebijotų pasakyti ne, nebijotų pasipriešinti ir žinotų, kaip reaguoti tokiose situacijose, kai suaugęs liečia vaiko kūno vietas, kurių jis nenori, kad liestų.
„Jei daugiau kalbėsime, bus mažiau nuskriaustų“
Kalbinome ir mamą, kurios vaikai nukentėjo nuo pedofilo.
– Ką išgyvena vaikas, kai daug metų tenka slėpti savo baimę?
– Nieko gero. Vyresnysis labai išgyveno, viską kentė savyje, žalojosi, vartojo narkotikus, bandė nusižudyti... Laimė, jam nepavyko. Jis gydėsi sunkią depresiją, dabar dar labai silpnas ir jautrus, labai uždaras. Nemėgsta žmonių. Jaunesnis drąsesnis, jis laiku buvo parodytas specialistams, todėl gavo kvalifikuotą gydymą. Aišku, niekas nežino, ar ateityje nepasireikš kokių nors psichologinių sunkumų. Tikiuosi, kad ne. Jis gana atviras ir daug bendraujantis. Viliuosi, kad toks ir liks. Viskas, ką vaikai išgyvena vaikystėje, lieka. Man tai suprasti padėjo ir psichologė, ir knyga „Kūnas mena viską“. Tikiu, kad jeigu mes kalbėsime šiomis temomis, jeigu nesitaikstysime su teisinėmis nesąmonėmis ir suaugusiųjų nusikalstamais veiksmais, ateityje turėsime vis mažiau nuskriaustų vaikų“, – kalbėjo sunkių išgyvenimų turėjusi alytiškė.
Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14030-ajame numeryje.
Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.
© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą