Nukentėjusių vaikų mama: „Vis­kas, ką vai­kai iš­gy­ve­na vai­kys­tė­je, lie­ka“

Tie, ku­rie bu­vo ar­čiau­siai: „Gy­ve­ni­mas pa­si­kei­tė“

Šį­kart jaut­riam po­kal­biui su­si­ti­ko­me su nu­teis­to vai­kų prie­var­tau­to­jo žmo­na. Tik­ro­jo jos var­do ne­mi­nė­si­me, nors ma­ža­me mies­te iš­lik­ti ano­ni­mu po to­kių įvy­kių su­dė­tin­ga. Mo­te­ris, pa­va­din­ki­me ją Ir­ma, at­sku­bė­jo iš kar­to po po­kal­bio su spe­cia­lis­te, ku­ri tvar­ko na­mo do­ku­men­tus. Ir­ma at­sklei­dė, kad šiuo me­tu ją la­biau­siai kan­ki­na sun­kios sky­ry­bos.

Po nuosp­ren­džio įsi­tei­sė­ji­mo pra­ėjo dau­giau nei de­vy­ni mė­ne­siai. Gy­ve­ni­mas ei­na į prie­kį ir tie, ku­rie tie­sio­giai su­si­dū­rė su įvy­kiais bau­džia­mo­jo­je by­lo­je, tu­ri su­si­gy­ven­ti su to pa­sek­mė­mis. 

– Ko­dėl tiek il­gai už­tru­ko sky­ry­bų by­la?

– Sky­ry­bų by­la la­bai sun­ki, vyks­ta dėl vy­ro kal­tės, ka­dan­gi yra tur­tas, ku­rį rei­kia pa­da­lin­ti, įver­tin­ti, tai nė­ra taip pa­pras­ta. Daug me­tų ne­tvar­ky­ti do­ku­men­tai. Da­bar lau­kia­me to­les­nių  veiks­mų. 

– Kiek da­bar yra pa­si­stū­mė­jęs sky­ry­bų pro­ce­sas?

– Įvy­ko tik pir­mas teis­mo po­sė­dis, ant­ras ne­įvy­ko, nes ne­bu­vo na­mo ka­dast­ri­nių ma­ta­vi­mų do­ku­men­tų. Bū­tų bu­vę vis­kas grei­čiau, bet įvy­ko ne­su­si­kal­bė­ji­mas su spe­cia­lis­tais. To­liau vis­ką tvar­ko ma­no ad­vo­ka­tė. 

– Tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, kad Jū­sų vy­rui bu­vo nu­sta­ty­tas pe­do­fi­li­jos su­tri­ki­mas. Ka­da tai pa­aiš­kė­jo?

– Tai bu­vo nu­sta­ty­ta tik ta­da, kai jis jau bu­vo kal­ti­na­mas. Prieš tai jis nie­ko ne­da­rė, nie­kur ne­si­krei­pė. Ži­nau, kad Vo­kie­ti­jo­je tai yra gy­do­ma. Žmo­gus, ku­ris jau­čia, kad su juo kaž­kas ne­tvar­ko­je, iš kar­to ei­na pas psi­chiat­rą ir sa­ko: „Aš bi­jau bū­ti su vai­kais, nes jie ma­ne trau­kia“. Tuo me­tu to­kie žmo­nės dar ne­bū­na pa­da­rę jo­kio nu­si­kal­ti­mo, bet krei­pia­si pa­gal­bos. Vo­kie­ti­jo­je daug dir­ba­ma ši­ta lin­kme. To­kiu at­ve­ju žmo­gus gy­do­si, nes tai pri­pa­žin­ta li­ga, jei­gu rei­kia, kei­čia dar­bą. Kol taip bus Lie­tu­vo­je, rei­kės daug dar­bo įdė­ti, švies­ti žmo­nes.

– Gal­būt Lie­tu­vo­je nė­ra to­kio są­mo­nin­gu­mo? Dar ne­aiš­ku, kaip pa­tys psi­chiat­rai į tai su­re­a­guo­tų. 

– Žmo­nės pas mus la­bai sle­pia sa­vo li­gas. Ypač psi­chi­nes. To­kia li­ga, kaip dep­re­si­ja, iš vi­so nu­ra­šo­ma. Čia jau vi­suo­me­nės švie­ti­mo klau­si­mas. 

– Kaip ma­no­te, kas tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma, kad nuo to­kių žmo­nių ne­nu­ken­tė­tų ma­ža­me­čiai vai­kai?

– Ma­nau, kad su vai­kais nuo ma­žens tu­ri bū­ti la­bai daug kal­ba­ma, aiš­ki­na­ma – kas ir ka­da tu­ri tei­sę juos lies­ti, kad jie tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, kas ga­li juos praus­ti, reng­ti. Rei­kia mo­ky­ti, kad vai­kai ne­bi­jo­tų pa­sa­ky­ti ne, ne­bi­jo­tų pa­si­prie­šin­ti ir ži­no­tų, kaip re­a­guo­ti to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se, kai su­au­gęs lie­čia vai­ko kū­no vie­tas, ku­rių jis ne­no­ri, kad lies­tų.

„Jei dau­giau kal­bė­si­me, bus ma­žiau nu­skriaus­tų“ 

Kal­bi­no­me ir ma­mą, ku­rios vai­kai nu­ken­tė­jo nuo pe­do­fi­lo. 

– Ką iš­gy­ve­na vai­kas, kai daug me­tų ten­ka slėp­ti sa­vo bai­mę?

– Nie­ko ge­ro. Vy­res­ny­sis la­bai iš­gy­ve­no, vis­ką ken­tė sa­vy­je, ža­lo­jo­si, var­to­jo nar­ko­ti­kus, ban­dė nu­si­žu­dy­ti... Lai­mė, jam ne­pa­vy­ko. Jis gy­dė­si sun­kią dep­re­si­ją, da­bar dar la­bai sil­pnas ir jaut­rus, la­bai už­da­ras. Ne­mėgs­ta žmo­nių. Jau­nes­nis drą­ses­nis, jis lai­ku bu­vo pa­ro­dy­tas spe­cia­lis­tams, to­dėl ga­vo kva­li­fi­kuo­tą gy­dy­mą. Aiš­ku, nie­kas ne­ži­no, ar at­ei­ty­je ne­pa­si­reikš ko­kių nors psi­cho­lo­gi­nių sun­ku­mų. Ti­kiuo­si, kad ne. Jis ga­na at­vi­ras ir daug ben­drau­jan­tis. Vi­liuo­si, kad toks ir liks. Vis­kas, ką vai­kai iš­gy­ve­na vai­kys­tė­je, lie­ka. Man tai su­pras­ti pa­dė­jo ir psi­cho­lo­gė, ir kny­ga „Kū­nas me­na vis­ką“. Ti­kiu, kad jei­gu mes kal­bė­si­me šio­mis te­mo­mis, jei­gu ne­si­taiks­ty­si­me su tei­si­nė­mis ne­są­mo­nė­mis ir su­au­gu­sių­jų nu­si­kals­ta­mais veiks­mais, at­ei­ty­je tu­rė­si­me vis ma­žiau nu­skriaus­tų vai­kų“, – kal­bė­jo sun­kių iš­gy­ve­ni­mų tu­rė­ju­si aly­tiš­kė.

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14030-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas