Nobelio taikos premija – it mažvaikio užgaida

 Savo sprendimą jis grindė tuo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nerodo jokio politinio lankstumo ir nesiekia  nutraukti karo Ukrainoje, tebesitęsiančio nuo 2022-ųjų vasario 24 d. 

Tai – pirmasis JAV prezidento veiksmas, nukreiptas tiesiogiai prieš Maskvą. Ligi tol atrodė, kad D. Trumpas  kviečia V. Putiną derybų, todėl atsisako tiesioginio spaudimo Rusijai – jam, kaip verslo žmogui, ko gero, nuoširdžiai atrodė, kad tik visiškas beprotis gali atsisakyti JAV prezidento siūlomų galimų ekonominių naudų. 

Rusų diktatorius kurį laiką stengėsi užliūliuoti JAV lyderį, net siekė kalbėti D. Trumpui suprantama kalba. Apie retųjų mineralų klodus Rusijos teritorijoje, kuriuos Rusija ir JAV galėtų išgauti drauge. Apie giliavandenį tunelį tarp Rusijos Čiukčijos regiono ir Aliaskos valstijos. Naftos gavybą Rusijos Arkties vandenyno šelfe. Kol net D. Trumpui tapo aišku: Kremliaus šeimininkas visiškai nesupranta verslo logikos ir greičiausiai kariaudamas Ukrainoje teturi vieną labai banalų tikslą – išsaugoti savo turimą valdžią Rusijos valstybėje. Sunku pasakyti, kokios Maskvos reakcijos tikėjosi D. Trumpo administracija,  paskelbdama sankcijas  rusų naftos įmonėms (tokio žingsnio nedrįso žengti net sausio 20 d. kadenciją baigęs JAV prezidentas Joe Bidenas), tačiau Rusijoje kilo nemažas sąmyšis. 

 Stačiai miela buvo stebėti svarbiausius Rusijos propagandininkus, kurie rimtais veidais diskutavo, ar  tai – trumpalaikis D. Trumpo proto užtemimas, o gal viskas stojo į savo vietas – D. Trumpas parodė tikrąjį – Rusijai priešišką – savo veidą, todėl būtina žaboti per keletą mėnesių išbujojusias iliuzijas, esą JAV prezidentas yra mūsiškis „trampuška“.  

„Lukoil“ bendrovė vos per savaitę žada parduoti savo turtą užsienyje. O ilgajam savaitgaliui į Vašingtoną išskrido bene perspektyviausiu rusų derybininku laikomas Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas. Jis JAV sostinėje visus pašnekovus mėgino įtikinti, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Budapešte yra neatšauktas, o tik atidėtas, kad Rusija bei Amerika turi nuostabių ekonominių projektų, o karas Ukrainoje gali baigtis „per vienerius metus“.  

Akivaizdu, kad skubus K. Dmitrijevo vojažas patyrė visišką fiasco. Viena vertus, JAV administracijos viršūnėlė arba jau buvo išvykusi Pietų Korėjon, kur buvo žadamas JAV prezidento susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, arba jam intensyviai ruošėsi. Amerikiečiams santykiai su Kinija yra keliasdešimteriopai svarbesni nei su rusais. Lyg tarp kitko paklaustas apie į JAV atvykusį K. Dmitrijevą, JAV iždo sekretorius Skotas Bessenthas atsainiai atsakė nematąs reikalo žudyti laiką pokalbiais su propagandininku.  Solidūs verslo žinių kanalai be to pranešė, kad didžiausios rusiškos naftos pirkėjos – Indijos bei Kinijos kompanijos – peržiūri savo prekybos politiką, siekdamos išvengti antrinių JAV sankcijų, jeigu ir toliau pirktų rusišką naftą.

 Indai mėgina persiorientuoti į kitus pardavėjus – yra pranešimų apie tai, kad didinami perkamos naftos kiekiai iš Gajanos (Pietų Amerika). Kinai labiausiai apsispręs po to, kai baigsis JAV ir Kinijos lyderių derybos dėl dvišalės prekybos.  Nors visai neatrodo, kad D. Trumpui rūpi ilgalaikė ir tvari taika tarp Rusijos ir Ukrainos. „Financial Times“ ta proga rašė, kad šviežiausias D. Trumpo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu Vašingtone nedaug tesiskyrė nuo to, kuris buvo vasario mėnesį, kada V. Zelenskis patyrė viešą pažeminimą. Esminis porą valandų trukusio susitikimo skirtumas buvo tas, kad už uždarų derybų durų D. Trumpas ragino Ukrainos vadovą priimti iš esmės visas V. Putino diktuojamas sąlygas: atiduoti Rusijai visas keturias Ukrainos sritis, kurias savo Konstitucijoje Rusija paskelbė savo regionais, leisti veikti Rusijos patriarchato stačiatikių bažnyčiai, taip pat įteisinti neutralų (neblokinį) šalies statusą, taip pat rusų kalbą, kaip vieną valstybių Ukrainos kalbų – kitaip tariant, sutikti su besąlygiška kapituliacija. 

 Regis, D. Trumpui būtų tiesiog idealu, kad čia kariaujančios pusės tiesiog nustotų šaudžiusios viena į kitą ir nepažeistų paliaubų ligi kitų metų spalio, kada Nobelio premijos komitetas skelbs Nobelio taikos premijos laureatą. Po to – nors ir tvanas. Tragikomiška stebėti tos premijos troškimą. It kokio mažvaikio užgaida, dėl kurios zirzia svarbiausios pasaulio demokratijos lyderis.