„Aš nei poetė, nei kompozitorė, bet kai reikia – parašau...“

Gausiai susirinkusiems universiteto lankytojams ji pristatė per pastaruosius kelerius metus išleistas savo poezijos ir dainų tekstų knygeles – „Širdies melodijos“ (2021 m.), „Sielos stygos“ (2022 m.), „Nešu dainą“ (2024 m.) ir naujausią albumą „Paukščiai skrenda“ (2025 m.).

D. Bačinskienė daugeliui alytiškių ir Alytaus rajono gyventojų yra pažįstama kaip buvusi profsąjungų lyderė. Daugiau kaip 40 metų (nuo 1979 iki 2022 m.) ji vadovavo Valstybės darbuotojų profsąjungos Alytaus skyriui, yra šios profesinės sąjungos garbės pirmininkė, buvo Respublikinės profsąjungų tarybos prezidiumo narė. Už ilgametę prasmingą veiklą profesinių sąjungų judėjime D. Bačinskienė apdovanota aukščiausiu šios organizacijos įvertinimu – auksiniu ženkleliu.

„Tas darbas man nebuvo sunkus, nes aš mėgstu bendrauti, myliu žmones, visada stengiausi jiems padėti. Buvo, žinoma, ir sunkių akimirkų, kai teisme apgynus teisėtus darbuotojų interesus, įtakingų darbdavių pyktis atsisukdavo į mane, o santykiai su vienu žinomu ponu netgi peraugo į rimtus asmeniškumus, bet dabar to jau nenoriu prisiminti“, – pasakoja D. Bačinskienė.

Ir aš kaip tas paukštis

Rymau ant gyvenimo griuvėsių,

Turiu daug prisiminimų

Ir bijau, kad jie neišblėstų...

(Iš D. Bačinskienės eilėraščio „Vienišas paukštis“)

Daug mieliau moteris prisimena savo vaikystę, šeimos narius, kurie visi buvo labai dainingi, Danutės mama sekmadieniais vis bėgdavusi giedoti Merkinės bažnyčios chore. „Gražus buvo tas mano vaikystės sodžius. Nedidelis, vos devynios trobos, o į Sibirą iš tų namelių iškeliavo net 21 žmogus“, – nuklysta į prisiminimus.

Gražų balsą turi ir pati Danutė, o iš sesers vaikystėje išmoko groti, vėliau „susidraugavo“ su natomis. Pomėgis literatūrai, meilė gimtajai kalbai ir muzikai vėliau tapo tikra kūrybos aistra. Laisvalaikiu moteris pradėjo rašyti eilėraščius ir dainų tekstus, iki šiol yra sukūrusi net 103 melodijas pagal savo pačios ir savo mylimų poetų posmus.

Prieš 18 metų D. Bačinskienė subūrė ansamblį „Romansas“. Ansamblio dalyviai jau yra pasikeitę, bet Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams dabartinis „Romansas“ puikiai iliustravo Danutės pasakojimą apie dainuojamosios poezijos, šiuolaikinio bei senojo romanso žanrus ir melodijas tango ritmu. Skambėjo ansamblio moterų atliekamos jautrios dainos, o melodijas išvingiuoti padėjo akordeonu akompanuojanti Ona Tenenienė bei smuiku griežianti Rima Girdžienė.

„Romanso“ ir pačios D. Bačinskienės veikla neatsiejama nuo literatų klubo „Tėkmė“, tad ir renginyje dalyvavusios literatės Scholastika Kavaliauskienė, Onutė Baltrukevičienė, Palmyra Pracuvienė ne tik skaitė eiles, bet ir sveikino D. Bačinskienę su gražiu sumanymu paįvairinti Trečiojo amžiaus universiteto darbotvarkę. Universiteto rektorė Janina Ingelevičienė dėkojo Danutei už aktyvumą, o studentus ir svečius kvietė į netrukus vyksiančią dar vieną „skambančią“ paskaitą.

„Aš norėčiau pakalbėti su miesto vadovais, kad Alytaus dienų ir kitų švenčių metu galbūt reikėtų dažniau prisiminti savo krašto kūrėjus – poetus, kompozitorius, žinomus atlikėjus vietoj to, kad siūlome publikai „pirktinį“ angliškai dainuojantį vaikinuką ar iš didelio žinomo kolektyvo nubyrėjusią populiarių šlagerių grupę“, –svarsto D. Bačinskienė.

Bendradarbiavimas su Trečiojo amžiaus universitetu – įvairios paskaitos, susitikimai su įdomiais žmonėmis, vakarėliai, kelionės – tai, pasak žinomos alytiškės, yra tikra vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pilnatvė, saviraiškos erdvė, galimybė praturtinti savo dienas visaverte patirtimi ir naujomis žiniomis.