Nedarbas Dzūkijos sostinėje – didžiausias tarp Alytaus apskrities savivaldybių (0)
Registruotas nedarbas – 10,2 proc.
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, tiek kovo pradžioje, tiek vasario pradžioje šalyje buvo registruotas 9,3 proc. nedarbas. Šis rodiklis skaičiuojamas nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus, o tokių asmenų, Užimtumo tarnybos turimais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 1 mln. 785 tūkst. 168.
Pernykščiais minėtais mėnesiais šalyje buvo 9,2 proc. nedarbas.
Tarp penkių Alytaus apskrities savivaldybių didžiausias nedarbas – Alytuje. Čia ir kovo, ir vasario pradžioje jis užfiksuotas 10,2 proc. Dzūkijos sostinė turi 32 tūkst. 56 darbingo amžiaus asmenis.
Praėjusių metų minėtais mėnesiais Alytuje buvo šiek tiek mažesnis nedarbas – 9,9 proc.
Pagal nedarbo lygį po Alytaus miesto savivaldybės rikiuojasi kaimyninė Alytaus rajono savivaldybė. Čia kovo ir vasario pradžioje buvo 9,8 proc. nedarbas, pernykščiais tais pačiais laikotarpiais mažesnis – 9,4 proc. O šioje savivaldybėje yra 16 tūkst. 92 darbingo amžiaus žmonės.
Lazdijų rajono savivaldybė su kovo pradžioje registruotu taip pat 9,8 proc. nedarbu (pernai kovo pradžioje – 8,6 proc.), vasario pradžioje – 10 proc. (pernai tuo laikotarpiu – 8,5 proc.) praktiškai yra tose pačiose pozicijose kaip Alytaus rajonas.
Varėnos rajono savivaldybėje abiejų pastarųjų mėnesių pradžioje vyravo 9,6 proc. nedarbas, keliomis dešimtosiomis procentinio punkto jis buvo mažesnis pernykščio kovo ir pernykščio vasario pradžioje.
Pagal nedarbo rodiklį geriausia situacija tarp Alytaus apskrities savivaldybių yra Druskininkuose. Čia ir kovo pradžioje, ir vasario pradžioje registruotas 9 proc. nedarbas. Pernai tais pačiais mėnesiais jis buvo 10,1 proc.
Daugiausia bedarbių – vyresnių nei 50 metų
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, kovo pradžioje šalyje buvo 165 tūkst. 686 bedarbiai, tiksliau – bedarbio statusą turinčių asmenų. Iš jų – per 86 tūkst. vyrų ir per 79 tūkst. moterų.
Daugiausia bedarbių – vyresnių nei 50 metų. Tokių – daugiau kaip 64 tūkst. Po to rikiuojasi ilgalaikiai bedarbiai – per 34 tūkst., kuriems priskiriami asmenys, Užimtumo tarnyboje registruoti ilgiau nei metus arba jaunimas nuo 16 iki 29 metų ilgiau nei pusmetį.
Bedarbių tarp minėtos amžiaus grupės jaunimo – daugiau nei 33 tūkst., asmenų su negalia – per 12 tūkst.
Pagal bedarbių grupes panaši situacija Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybėse.
Dzūkijos sostinėje kovo pradžioje buvo 3 tūkst. 254 bedarbiai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu –3 tūkst. 178.
Maždaug po pusę bedarbių Alytuje dabar yra moterų ir vyrų. Vyresnių nei 50 metų – beveik 1 tūkst. 500, ilgalaikių bedarbių – 650, jaunimo nuo 16 iki 29 metų – šiek tiek per 600, asmenų su negalia – 400.
Alytaus rajono savivaldybėje šio mėnesio pradžioje buvo 1 tūkst. 575 bedarbiai. Pernykščio kovo pradžioje – maždaug 100 mažiau.
Dabar šioje savivaldybėje 886 bedarbiai vyrai ir 689 bedarbės moterys.
Daugiausia tokių asmenų yra vyresni nei 50 metų – 790, ilgalaikiai bedarbiai – beveik 300, minėto amžiaus jaunimas – beveik 240, asmenys su negalia – per 150.
Laisvos darbo vietos ir įdarbinimas
Kovo pradžioje nuo šių metų pradžios per Užimtumo tarnybą šalyje registruota 26 tūkst. 85 laisvos darbo vietos. Iš šio skaičiaus Alytuje bedarbiams pasiūlyta 641 laisva darbo vieta, Alytaus rajone – 145.
Per Užimtumo tarnybą nuo metų pradžios įdarbinta 31 tūkst. 780 gyventojų. Alytaus mieste – 558, Alytaus rajone – 230 asmenų.
Kokios pastebimos tendencijos?
Kaip sakė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus vedėja Vilija Maksimavičienė, nors Alytaus miesto savivaldybėje fiksuotas nedarbas yra didžiausias iš visų Alytaus apskrities savivaldybių, tačiau bedarbių skaičius per metus praktiškai nepakito: „Svarbu paminėti tai, kad Alytus – apskrities centras, kuriame, suprantama, yra daugiau galimybių integruotis į darbo rinką, todėl registruotas mažiausias procentas darbo rinkai besirengiančių asmenų, turinčių kliūčių užimtumui, kas kitose regiono savivaldybėse sumažina bedarbių skaičių.“
Vedėja tvirtino, kad šiuo metu situacija Alytaus darbo rinkoje stabili, nėra anksčiau prognozuotų didelių darbuotojų atleidimų, o darbdaviai, nuogąstavę dėl geopolitinės situacijos neigiamų padarinių, realiai vertino veiklos perspektyvas, laikinai stabdė plėtros planus ir registravo mažiau laisvų darbo vietų.
Užimtumo tarnybos Alytaus skyrius didžiausią darbuotojų sumažėjimą pastebi paslaugų sektoriuje, taip pat tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje Alytaus apskrities situacija gali pasikeisti dėl ribotų ekonominių galimybių, kurios daug lengviau prieinamos kitų didmiesčių gyventojams.
„Nors įmonėms yra keliamas tikslas kurti kokybiškas darbo vietas, skatinant ekonomikos sektoriaus pažangą, tačiau Alytuje nėra daug įmonių, kuriose kuriamos perspektyvios darbo vietos, atitinkančios automatizacijos, klimato kaitos, globalizacijos iššūkius bei pasižyminčios dideliu darbo našumu ir patraukliu darbo užmokesčiu. Mūsų apskrityje vidutinis darbo užmokesti palyginti su kitomis šalies apskritimis yra vienas žemiausių“, – teigė Alytaus skyriaus vedėja V.Maksimavičienė.

Vilniuje registruota, stiklo paketų gamybą Alytuje vykdanti bendrovė „Glass LT” turi beveik 250 darbuotojų, yra viena iš didžiausių darbdavių Dzūkijos sostinėje. Kaip oficialiai skelbiama, jos darbuotojų vidutinė alga – apie 2 tūkst. 500 eurų iki mokesčių.
Įmonės generalinio direktoriaus Giedriaus Jackūno (nuotr.) teigimu, pastaruoju metu „Glass LT” darbuotojų neieško, išskyrus specifinių pareigybių – automatiko ir IT specialisto: „Tačiau galiu pasakyti, kad prieš metus ar dvejus darbuotojus surasti buvo žymiai sunkiau nei dabar. Pagrindinė to priežastis – prastesnė ekonominė situacija, mažiau siūloma darbų, nes kai kurios įmonės bankrutuoja, užsidaro.”
Šiuo metu laisvos darbo vietos Alytaus mieste ir rajone:
Daugiau darbo pasiūlymų rasite www.alytausnaujienos.lt/ieskantiems-darbo
Komentarai
Palikite savo komentarą