Naujumo mokestis: kodėl naudoti automobiliai dažnai nugali naujus

 Kita, kur kas rečiau minima, yra ta, kad pirmasis savininkas sumoka ne vien už blizgesį ir naujos mašinos kvapą salone. Jis sumoka ir už teisę pirmam išbandyti automobilį realiomis sąlygomis – su visomis nežinomybėmis, kurias tai atsineša. Būtent čia prasideda tai, ką galima pavadinti naujumo mokesčiu – ir būtent dėl jo racionalus pirkėjas vis dažniau nusisuka nuo salono vitrinos.

Pirmasis savininkas – neapmokamas bandytojas

Kiekvienas naujas modelis, kad ir kaip kruopščiai suprojektuotas, tikrąjį egzaminą laiko ne gamykloje, o keliuose. Šiuo požiūriu naudoti automobiliai turi netikėtą pranašumą: pirmieji tūkstančiai kilometrų atskleidžia tai, ko joks bandymų stendas neparodo – kaip pavara elgiasi per šaltį, kur ima girgždėti apdaila, kuri detalė pasirodo silpnesnė, nei buvo planuota. Šias problemas gamintojai taiso – dažnai tyliai, per garantinius atšaukimus ir programinės įrangos atnaujinimus. Tas, kuris perka po dvejų ar trejų metų, gauna automobilį, jau palikusį šį nemalonų etapą už nugaros. Vaikiškos ligos išgydytos, silpnos vietos žinomos.

Kaip pastebi automobilių pardavimo srities specialistai, dažniausia pirkėjų klaida – vertinti automobilį vien pagal amžių. „Dvejų metų senumo automobilis, praėjęs pirmąją nuvertėjimo bangą ir gamintojo pataisymus, dažnai yra saugesnis pasirinkimas nei tas pats modelis pirmaisiais mėnesiais rinkoje. Svarbiausia – ne kada automobilis pagamintas, o ką apie jį realiai galima sužinoti prieš perkant", – teigia rinkoje ne vienus metus dirbantys specialistai.

Sutaupymas, kurio nematyti kainoje

Skirtumas tarp naujo ir vos dvejų metų senumo automobilio dažnai siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų – už praktiškai tą patį daiktą. Bet tikrasis sutaupymas kur kas platesnis. Renkantis naudoti automobiliai mažesnė pirkimo kaina reiškia ir mažesnį draudimą, ir lėtesnį vertės kritimą ateityje. Mat naujas automobilis didžiąją vertės dalį praranda būtent per pirmuosius trejus metus – vėliau ta kreivė nuslūgsta. Praktiškai tai reiškia, kad į dėvėtą sudėti pinigai „tirpsta" gerokai iš lėto, o dalį jų galima nukreipti ten, kur jie duoda daugiau naudos. Finansiškai apdairiam pirkėjui tai jau seniai ne kompromisas, o apskaičiuotas žingsnis.

Kodėl šiandienos dėvėtas – jau kita klasė

Vertėtų prisiminti ir tai, kaip pasikeitė patys automobiliai. Prieš dešimtmetį ar du 150 000 kilometrų riedmuo jau buvo laikomas pavargusiu. Šiandien tinkamai prižiūrėtas variklis tokią ridą pasiekia vos įpusėjęs tarnystę. Būtent todėl šiandien naudoti automobiliai nustojo būti „paskutiniu pasirinkimu": medžiagos, elektronika, korozijos apsauga – viskas patobulėjo tiek, kad senėjimo tempas gerokai sulėtėjo. Dėl to rinkoje atsirado daug automobilių, kurie techniškai yra beveik nauji, tačiau kainuoja gerokai mažiau. Tokia mašina tampa lygiaverte alternatyva – neretai net protingesne už naują.

Mitas apie „svetimą problemą"

Dažniausias argumentas prieš dėvėtas mašinas – baimė paveldėti svetimas bėdas. Tačiau jis remiasi prielaida, kad naujas automobilis problemų neturi. Realybėje naujo automobilio istorija tiesiog dar neprasidėjusi – ji prasidės kartu su pirkėju. O čia naudoti automobiliai turi tai, ko naujas fiziškai negali pasiūlyti: perskaitomą praeitį – servisų įrašus, ridos duomenis, techninių apžiūrų seką. Kai visa tai matoma, skaidrumas virsta ne trūkumu, o pranašumu. Žinoma istorija ramina kur kas labiau nei tuščias, dar neužpildytas lapas.

Kur baigiasi rizika

Žinoma, ne visos dėvėtos mašinos vienodos, o skirtumas tarp atsitiktinio pirkinio iš skelbimo bei automobilio iš patikimo pardavėjo yra milžiniškas. Todėl vis daugiau žmonių vengia privačių sandorių ir renkasi profesionalius pardavėjus, kurie automobilį patikrina, paruošia ir suteikia garantiją. Vienas geriausių tokių pasirinkimų Lietuvoje – BravoAuto, kur galima įsigyti kokybiškas paslaugas: mašinos parduodamos jau patikrintos, su aiškiai žinoma būkle ir suprantamomis sąlygomis. Toks kelias pašalina didžiąją dalį to nerimo, dėl kurio kadaise buvo vengiama dėvėtų mašinų. Galų gale protingas pirkimas nėra apie tai, kad būtum pirmas – jis apie tai, kad mokėtum už vertę, o ne už naujumo mokestį.