„Naujųjų metų angoje“ (1)

Tokiomis antraštėmis straipsniai pasirodydavo tarpukario Lietuvos paskutiniuose besibaigiančių metų laikraščių numeriuose. Buvo aptariami metų svarbiausi įvykiai, bandoma numatyti ateitį. Tačiau visuomenė juos dažniausiai jau skaitydavo pasibaigus šventėms, nes po Kalėdų šventimo kaime, Naujųjų metų pokylių šurmulys keldavosi į miestus. Neapsieita be svarstymų, jog kasmet vis daugiau išlaidaujama šventinio laikotarpio garderobui, dovanoms, prašmatniems gėrimams ir valgiams. Prarandamas dvasingumas ir krypstama vien į malonumo pusę.
Pobūviai
Naujametinius pobūvius savo nariams organizuodavo įvairios draugijos ar sąjungos. Linksmybės pabirdavo įvairiose miesto vietose. „Suvalkietyje“ išsamiai aprašyta 1932–ųjų sutikimas Alytuje: „Pulko ramovėj su vyno taurėmis sutiko N. metus pulko karininkai ir vyriausi Alytaus valdininkai. Šaulių salėn sugužėjo daugiausia šaulių ir jiems prijaučiančių. Čia Nauji metai sutikti prie bendro stalo tautos himnu, gražiomis kalbomis ir triukšmingomis ovacijomis. Gimnazijos salėn rinkosi daugiausia moksleiviai. Kino „Kapitol“ salėje linksminosi miesto darbininkai ir darbininkės. O kiek buvo privačių „roboksų“? Paskutiniąją senųjų metų minutę visame mieste specialiai buvo išjungta elektra, kad miestas paskęstų tamsoje. Laikrodžiams išmušus pirmąsias Naujųjų metų minutes nušvito ir miestas. Linksmybės truko iki paryčių, todėl „pirmąją Naujų metų dieną Alytus atrodė per daug apmiręs. Mat, visi gyventojai, po triukšmingo Naujųjų metų sutikimo, stengėsi kiek galima daugiau pailsėti.“
Pasiturintys alytiškiai Naujuosius metus važiuodavo sutikti į Kauną, kur buvo daugiau pramogų ir prabangos.
Vaišės
Privačiuose vakarėliuose vaišes dažniausiai gamindavo šeimininkė, tačiau buvo patariama einant į svečius nešti ne tik dovanas, tačiau kažką ir valgomo bei geriamo (įvairios užpiltinės, naminis krupnikas). Neretai ir organizacijų pobūviuose vaišės būdavo suneštinės, tačiau linksmintis patariama nevartojant alkoholio. Artėjant šventėms moterims skirtoje spaudoje mirgėdavo įvairiausių patiekalų receptai. Keletas jų (kalba netaisyta). Galbūt išbandysite.
Silkė garnitūre
9 silkės, bulvių, burokėlių, morkų, raugintą kopūstų, šabalbonų, žirnių pusantros stiklinės, cukraus, 2 stiklinės praskiesto acto, 3 svogūnai. Silkes gerai išmirkyti, nulupti, išimti kaulus, supiaustyti ir iš jų padaryti ant pailgo pusdubenio vieną didelę silkę. Kiekvieną daržovių rūšį virti atskirai. Šabalbonus ir žirniukus dėt į šaltą vandenį ir išvirtus jame atšaldyti. Mažas bulvytes dėti į pasūdytą, karštą vandenį. Morkas ir burokėlius smulkiai supiaustyt ir į šiltą vandenį sudėjus išvirti. Paskui išvirti actą su cukrum, pipirais, svogūnais ir laurų lapeliais ir juo užpilti kiekvieną daržovių rūšį. Paskui tomis daržovėmis apdėti aplinkui silkę. Dar silkę galima papuošti marinuotais grybais, raugintais agurkais ir žaliais petruškų ar salierų lapais.
Keptas kumpis tešloje
Rūkytą kumpį iš vakaro užpilti vasardrungniu vandeniu. Paskui nuplovus ištrinti sėlenomis ir paskui švariai nuplauti. Galima ir nuplikyti. Tešla imama duonos po užminkymo. Jei nėra raugintos tešlos, galima ir paprastos; tik būtinai ruginių paprastų miltų. Tešla suminkoma taip, kad būtų galima kočioti. Iškočiojus neploną blyną, dedamas kumpis, suvyniojus gerai sulipinama ir kepama karštame pečiuje apie 3–4 val. Iškepus duonos tešlą nuimti, odą nulupti. Puošti gvazdikėliais arba angliškais pipirais. Kai oda nulupama, liekasi baltas, gražus kumpis, ir tuomet prismaigstoma gvazdikėlių kokiomis nors figūromis: gėlėmis, lapeliais, ir kt. Prie jo duodasi krienai ir garstyčios. Duodasi šiltas ir šaltas.
Dovanos ir kalėdinė eglutė
Lietuvoje plačiojoje visuomenėje paprotys per Kalėdas ar Naujuosius metus įteikti dovaną atsirado XX a. trečiame dešimtmetyje. Dienraštis „Lietuva“ 1925 m. rašė, jog atsirado paprotys mylimą žmogų pasveikinti šiokia tokia dovanėle. Mieste greičiau paplito ši tradicija, kaimas laikui bėgant irgi prisitaikė prie šios naujovės. Buvo rekomenduojama dovanoti praktiškas ir naudingas dovanas, o ne „niekam nereikalingas cackas“. Tačiau jau ketvirto dešimtmečio pradžioje pabrėžiama, jog šventės praranda dvasingumą ir savo pirminę prasmę, o tampa materialių dalykų ir pasilinksminimų triumfu. Žurnalas „Moteris ir pasaulis“ rašė: „Senuosius papročius pradeda išstumti naujoviški, vėlesniu laiku susidarę ar iš svetur atėję papročiai. Vienas tokių naujų papročių yra Kalėdų eglutė.“
Apie Kalėdų eglutės uždraudimą diskusijos vyko ne vienerius metus. Prisidiskutavus visą gruodžio mėnesį, šie ginčiai pasimiršdavo, tačiau 1939 m. gruodžio 8 d. laikraščiuose mirgėjo pranešimai, jog „vakar finansų ministras, pasirėmęs nepaprastuoju metu tautos ūkiui tvarkyti įstatymu, Kalėdų eglučių gaminimą ir pardavimą uždraudė.“
...
Daugiau skaitykite „Alytaus naujienų“ naujametiniame laikraštyje (14060).
Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.
© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

Komentarai
Palikite savo komentarą
Visuomet su malonumu…
Komentaras
Visuomet su malonumu perskaitau ponios Birutės publikacijas. Dėkoju redakcijos vadui, kad suranda vietos mūsų miesto istorijai. Ir šiemet užsiprenumeruotame laikraštyje norėtume rasti kuo daugiau žinių apie svarbius įvykius, datas, istoriją. gera tai prisiminti.