Motinos diena: kodėl pasirinktas gegužės mėnuo?

Šį sekmadienį, gegužės 4-ąją, Lietuvoje minėsime Motinos dieną. Tai puiki proga aplankyti ir padėkoti mamoms už rūpestį bei meilę. Nesvarbu, kas mes esame, kur gyvename, kiek mums metų, tačiau kol mama gyva – mūsų namai visuomet ten, kur gyvena mama. 

Artėjant Motinos dienai, vienai gražiausių ir prasmingiausių švenčių, retas susimąsto: kada Lietuvoje buvo pradėta minėti ši diena, kaip ir kam gimė tokia mintis, kodėl pasirinktas gegužės mėnuo? Motinos diena švenčiama daugelyje pasaulio šalių, tačiau jų datos nesutampa. Tarkime: Norvegijoje – antras vasario sekmadienis, Kanadoje, Latvijoje, Estijoje – antras gegužės sekmadienis, Argentinoje – spalio antras sekmadienis, Ispanijoje, Portugalijoje – gruodžio 8 diena.

Kaip atsirado Motinos diena

Motinos dienos Lietuvoje iniciatorė buvo Lietuvių katalikių moterų draugijos pirmininkė Magdalena Galdikienė. Prisiminimuose ji rašė: „Per karą iškankintos tautos ieškojo kitų gyvenimui gaivinti šaltinių, negu iki šiol. Ir visų žvilgsnis nukrypo į tyliai kenčiančią motiną, į jos meilę, viską atleidžiančią, viską dovanojančią. Motinos, netekusios vaikų, kenčia visą gyvenimą, o jų kančia pakelia ir stiprina žmoniją, gydo karo padarytas žaizdas. Atlyginti motinai už visa tai, pasaulio tautos paskyrė nors vieną dieną metuose motinai, kurios metu iškeliama motinos reikšmė, motinos pareigų svarba ir šventumas, parodoma jai ypatingos meilės ir pagarbos. Visa tai žinodamos ir pasiryžome įvesti šį paprotį ir pas mus, nes mūsų visuomenę dar reikia labai sąmoninti motinystės svarbos ir reikšmės tautai atžvilgiu. Pirmas motinos dienos reikalu nutarimas buvo 1927 m. Draugijos konferencijoje. Bet ne, tada nutarėme suruošti motinos savaitę 1928 metais.“ 

Pirmoji Motinos diena Lietuvoje buvo švenčiama 1928 metų gegužės 6 dieną. 

Kodėl pasirinktas gegužės mėnuo? M. Galdikienė motyvavo: „Tas mėnuo paskirtas Dievo Motinos garbei, todėl jis labai tinka ir žmogaus motinai, kuri čia, žemėje, yra lyg Marija savo vaikeliams.“

Pirmasis bandymas – kaip pirmas blynas...

Pirmoji Lietuvoje Motinos dienos šventė 1928 metų gegužės 6 dieną visuomenėje buvo sutikta abejingai. Didžiuosiuose miestuose organizuotas Motinos dienos iškilmes aplinkiniai stebėjo įtariai, provincijoje – šnairom dėbčiojo į naujos šventės atsiradimą. Net vietos inteligentai, mielai perimdavę miestiečių naujoves, jos šalinosi. Lietuvių katalikių moterų draugija savo skyriams išsiuntė nurodymus, jog tą dieną bažnyčioje turi vykti iškilmingos Mišios, tai dienai tinkančios paskaitos, minėjimai. Vieno skyriaus atstovės vėliau skundėsi, jog „Valdyba, panagrinėjus aplinkraštį, suprato jo turinį, bet kaip čia suruošti tokį naują minėjimą, apie kurį nežino nieko ne tik visuomenė, bet ir šviesuomenė?“ Kviečiami skaityti paskaitas inteligentai atsisakydavo, teigdami, jog bus nesuprasti ir išjuokti. Kunigai pamokslų metu paminėjo, kad bažnyčios išpuoštos Motinos dienos proga, tačiau plačiau paaiškinti, kas tai per šventė negalėjo.

Iš klaidų mokomasi

Po pirmojo bandymo paminėti Motinos dieną ir skeptiško visuomenės požiūrio į tai, Katalikių moterų draugijos narės nenuleido rankų. Kitąmet iš peties ėmėsi organizacinio darbo. Jų pastangomis 1929 metais kovo 24 dieną sušauktas visų Lietuvos organizacijų, draugijų ir spaudos atstovų pasitarimas Kaune. Buvo aptariama, jog norint išpopuliarinti šią šventę – reikia visų geranoriškumo ir pastangų. Nutarta Motinos dieną Lietuvoje švęsti kasmet pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį. Buvo išplatintas ir kreipimasis į „Visą Lietuvos visuomenę: gerb. dvasiškiją, organizacijas, mokyklas, šeimas, pavienius asmenis, žodžiu tariant, visus, visus kviečiame paminėti Motinos Dieną kuo iškilmingiausiai ir kuo įspūdingiausiai. Lietuvei motinai, per ištisus šimtmečius saugojusiai dorovingumo, tautiškumo ugnelę, kad jos neužgesintų žvarbūs įvairių krypčių vėjai, tai motinai, kuri išugdė tautai dvasios galiūnus-didvyrius, narsius kovotojus ir laimėtojus, kuri ateity ugdys ištvermingą, viskam atsparią galingą naująją kartą, Motinos Dieną turi skambėti pagarbos, padėkos ir meilės garsai.“

Buvo suformuotos Motinos dienos šventės gairės, kuriomis vadovautasi visu tarpukario laikotarpiu: aukojamos Mišios, pamokslai skiriami pagerbti motinas, turi vykti paskaitos, minėjimai, mokyklose rengiamos programos, nepasiturinčioms motinoms organizuojamos lėšų rinkliavos, teikiama parama, vaikai turi lankyti motinas arba jų kapus, radijas transliuoja tam parengtas programas, teatre pagal galimybes rodomi tinkantys šiai dienai spektakliai. 

Spaudos atstovų paprašyta skirti deramą dėmesį šventei. Rašant straipsnius, atkreipti dėmesį į motinų ir moterų socialinę padėtį visuomenėje. Reikšti daugiau pagarbos moterims, nes be jų nebus ir Lietuvos ateities. Spauda duotą pažadą ištesėjo. Vieni straipsnius rašė patys, kiti prikalbino žinomus visuomenės veikėjus. Daugelis skaitydami aikčiojo, kiek pasirodė skaudulių: vargo, skurdo, besilaukiančių moterų ignoravimo, netinkamų gyvenimo sąlygų susilaukus vaikelio, didelis naujagimių ir motinų mirtingumas, atsainus požiūris į moterų sveikatą, neprieinama medicina ir pan. 

Visą straipsnį rasite naujausiame, laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (33/1409).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas