„Molio dialogai": kaip atsiranda garsas?

Parodą bus galima pamatyti iki gruodžio 3 dienos. Štai kaip parodą apibūdina ją organizuojantis skulptūros mokytojas Audrius Janušonis: “Pamokose kūrėme švilpiančias skulptūras, kalbėjome apie formą ir garsą, švilpavom ir svajojom apie muziką. Lipdant molį labai lengva mintimis nusikelti kelis šimtus ar tūkstančius metų į praeitį, tada pajusti ir suprasti, kad kai kuriuose lygmenyse niekas nesikeičia – nepaisant vaizduojamų dalykų kitoniškumo, prisilietimas prie molio toks pat, o ir žmogaus išgaunami garsai tie patys. Pasak etnomuzikologų, moliniai švilpukai siekia itin senus totemizmo laikus. Švilpynių pūtimo papročiai mena ir senuosius ritualinius medžioklės laikus, jos naudojamos ir kaip signalinis instrumentas paukščių garsams atkartoti. Pagonybės laikais molio švilpynė buvo laikoma magišku instrumentu, padedančiu iškviesti vėją, lietų bei galinčiu atbaidyti piktąsias dvasias. Vėlesniais laikais, švilpynei prarandant savo sakralinę, kultinę reikšmę ji vystėsi dviem kryptim – kaip muzikos instrumentas ir kaip žaislas."

Skulptūros mokytojas sako, kad pamokose kurdami skulptūrines formas, mokiniai siekė suprasti, koks yra garso atsiradimo procesas, ieškojo būdų jį naudoti šiuolaikinėje meninėje raiškoje, improvizavo molyje: „Dabar tikimės, kad šiandieninė jaunųjų muzikantų improvizacija mums parodys „kaip švilpynėje gimsta daina”.