Miškelyje Užupiuose – šimtai augintinių istorijų

Nėra „tiesiog gyvūnai“

2021-ųjų balandį Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu žemės sklype Balninkų k., Nemunaičio sen., šalia Užupių kapinių, atsirado augintinių kapinės. „Pradžioje man kilo mintis, kuri tuo metu ne visiems atrodė savaime suprantama, kad Alytaus miestui reikia vietos, kurioje žmonės galėtų oriai atsisveikinti su savo augintiniais. Buvo visko, skeptiškų vertinimų, net šiokio tokio pasipriešinimo. Tačiau nuo pat pradžių man buvo aišku, kad klausimas ne apie žemės sklypą, o apie žmonių ryšį su savo gyvūnais, meilę ir pagarbą jiems“, – sako miesto tarybos narys Valerijus Vencius, kapinių augintiniams atsiradimo iniciatorius ir pinčerio Čiro šeimininkas. Keturkojis jau iškeliavo į Vaivorykštės šalį, o Valerijus pasidžiaugia, kad tyliame ir sutvarkytame miško kampelyje šiuo metu jau ilsisi šimtai istorijų apie augintinius. „Visa tai labai vaizdžiai parodo, kad tai ne „tiesiog gyvūnai“. Tai – šeimos nariai, ištikimi draugai, kurių žmonės nepamiršta ir jiems išėjus“, – pastebi jis.

Gali būti laidojami net driežai

Alytaus gyvūnų kapinių apraše apibrėžiama, kad laidojami gali būti šunys, katės, graužikai, driežai, gyvatės, vėžliai, varlės, žuvys ir paukščiai (laikomi estetiniams ar bendravimo poreikiams tenkinti), taip pat gali būti laidojami ir augintinio pelenai urnoje. Gyvūno šeimininkas turi pateikti miesto savivaldybės administracijai pranešimą dėl noro laidoti, kartu pateikdamas įsigijimo ar kilmės dokumentus, jeigu tokie yra, informaciją apie gyvūną. Turi būti nurodyti ir už kapavietės  priežiūrą atsakingo asmens duomenys. Kapavietės neprižiūrint ilgiau kaip 2 metus arba nesant kapavietės statinių, jai natūraliai išnykus, laikoma, kad tai laisvas plotas ir gali būti užkasamas kitas gyvūnas.

Kiek šiuo metu šiose augintinių kapinėse yra palaidojimų – sunku pasakyti, savivaldybė tokios informacijos nepateikė, o ir nauji palaidojimai ant nunykusių vyksta pagal numatytą tvarką. 

„Tokia vieta yra reikalinga, ypač miesto daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms, neturintiems sodybų ar kitos savo žemės.  Didžiuojuosi, kad buvau šios idėjos iniciatorius. Dar labiau džiugina tai, kad ji tapo ne tik idėja, o realia, žmonėms reikalinga vieta, kurioje telpa pagarba, prisiminimai ir meilė. Po penkerių metų matome rezultatą, kuris liudija, kad tai buvo teisingas ir reikalingas sprendimas“, – įsitikinęs V. Vencius.

Mitais apaugusi eutanazija

Augintinių kapinės yra ta vieta, kurioje šeimininkai gali civilizuotai palaidoti gyvūną, kurį augino kartais net daugiau kaip 10 metų. Tačiau iki tol dar laukia išėjimas į Vaivorykštės šalį – ypač auginantys šunis žino, kad kartais augintinio išėjimas yra toks skausmingas, jog daugiau apsisprendžiama augintinio neturėti. Mitais apaugusi ir gyvūnų eutanazija – veterinarų pagalba, kai šuniui ar katei šeimininko prašymu suleidžiami vaistai, kad jis nesikankintų. 

Ar dažnai jūsų klinikoje atliekamos eutanazijos? – klausiame Alytuje veikiančios MB „Miško klinika“ direktorės Viktorijos Danielienės. Ji sako, kad eutanazijų dažnis priklauso nuo metų laiko – jų daugiau būna pavasarį ir rudenį – bei nuo gyvūno sveikatos būklės. Vidutiniškai per mėnesį tenka užmigdyti nuo 2 iki 5 kačių ir šunų. Taip pat kartais eutanazuojami laukiniai gyvūnai, graužikai, paukščiai ar stambūs gyvūnai, tačiau tai reti atvejai.

„Manau, kad dažniau žmonės siekia palengvinti išėjimą pačiam gyvūnui – kad jis nejaustų skausmo. Procedūros metu diskomfortas trunka tik tol, kol suleidžiami anesteziją sukeliantys preparatai. Vis dėlto šeimininkus neretai lydi kaltės jausmas – kyla minčių, ar buvo galima padaryti daugiau, kreiptis dar vienos ar kelių papildomų nuomonių. Tačiau svarbu suprasti, kad gyvūno kūnas nėra amžinas“, – sako pašnekovė.

Priprasti neįmanoma

O kaip patys veterinarai emociškai išgyvena gyvūno užmigdymą? Ar įmanoma prie to priprasti? 

V. Danielienė sako: „Eutanazija yra labai atsakinga ir emociškai sudėtinga procedūra – tiek šeimininkams, tiek veterinarams. Mūsų visuomenėje ji vis dar dažnai demonizuojama ir neretai prilyginama gyvūno nužudymui. Anksčiau ir pati vengdavau atlikti šią procedūrą, tačiau su patirtimi atėjo supratimas, kad eutanazija gali būti pagalba – būdas nebekankinti gyvūno ir leisti jam išeiti oriai, be skausmo ir kančios. Tenka girdėti istorijų, kad natūrali mirtis kartais būna skausminga: gyvūnai gali vokalizuoti, patirti traukulius.“

Veterinarės nuomone, priprasti prie to neįmanoma. Prieš kiekvieną procedūrą ji stengiuosi įsigilinti į situaciją, įsivaizduoti gyvūno būseną ir patirtą kančią. Tai padeda suprasti, kad sprendimas yra priimamas dėl jo gerovės. „Labai svarbu, kad gyvūnas galėtų išeiti ramiai, dažnai – apsuptas artimųjų. Visada kviečiame šeimininkus pabūti kartu bent iki tol, kol gyvūnui sukeliamas bendrosios nejautros poveikis. Taip pat yra galimybė eutanaziją atlikti namuose, kur gyvūnas jaučiasi saugiau. Didžiausias patarimas šeimininkams – kalbėtis su savo veterinarijos gydytoju, kuris pažįsta jų augintinį. Svarbu atvirai aptarti visas gydymo galimybes ir kartu priimti sprendimą, ar eutanazija yra tinkamiausias kelias“, – sako „Miško klinikos“ vadovė.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.