„Mė­ly­nių ne­bė­ra kam rink­ti, val­gy­ti vo­ve­rai­tes – ne­be­ma­din­ga“

Mė­ly­nės pa­bran­go pus­an­tro ar net du kar­tus 

Mė­ly­nių se­zo­nas jau į pa­bai­gą. Dar maž­daug sa­vai­tė – ir šių uo­gų miš­kuo­se ne­liks.

Da­bar Aly­taus tur­gu­je už jų lit­rą pra­šo­ma 5–6 eu­rų. Kai­nos ne­no­ri­ma nu­leis­ti, nes miš­kuo­se šį­met mė­ly­nių nė­ra daug. Pa­va­sa­rį jų uo­gie­no­jai anks­ti pra­žy­do, ap­si­lan­kė vė­ly­vos šal­nos, ku­rios iš­tir­pi­no mė­ly­nų­jų uo­gų der­lių. 

Tai pa­tvir­ti­na ir Lie­tu­vos miš­ko gry­bų ir uo­gų ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos prezidentas va­rė­niš­kis V.Va­ra­na­vi­čius (nuotr.): „Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, šį­met ver­sli­nin­kams su­pirk­ti mė­ly­nes kai­nuo­ja pus­an­tro ar net du kar­tus bran­giau. Pa­vyz­džiui, per­nai jų ki­log­ra­mas kai­na­vo 1,20–1,30 eu­ro, da­bar – 2–2,50 ar net 3 eu­rus.“

Jo tu­ri­mais duo­me­ni­mis, vi­du­ti­nio mė­ly­nų­jų miš­ko uo­gų der­lin­gu­mo me­tais Lie­tu­vo­je per jų rin­ki­mo se­zo­ną, ku­ris trun­ka apie mė­ne­sį, su­per­ka­ma iki 3 tūkst. to­nų mė­ly­nių, šį­met bus nu­pirk­tas gal tik treč­da­lis šio kie­kio. V.Va­ra­na­vi­čius pa­brė­žia, kad šis per se­zo­ną su­per­ka­mas mė­ly­nių kie­kis yra kar­tu su tur­gaus ir pa­ke­lių pre­kiau­to­jų par­duo­da­mo­mis uo­go­mis.

Di­dži­ą­ją da­lį jų nu­per­ka ke­lios ša­ly­je uo­gų per­dir­bi­mu ir šal­dy­mu už­si­i­man­čios įmo­nės. 

Ta­čiau šian­dien, pa­sak V.Va­ra­na­vi­čiaus, es­mė – ne mė­ly­nių kai­na ir ne jų der­lius.

Se­nie­ji rin­kė­jai iš­ke­lia­vo Am­ži­ny­bėn

„Mė­ly­nių, kaip ir ki­tų uo­gų, ne­bė­ra kam rink­ti. Taip, tei­sin­gai su­pran­ta­te, se­nie­ji jų rin­kė­jai iš­ke­lia­vo Am­ži­ny­bėn, o jau­ni­mas jų jau ne­be­no­ri rink­ti, ne­la­bai ver­žia­si į miš­kus. Tai ga­li­me pa­ste­bė­ti mes vi­si“, – tvir­ti­na Lie­tu­vos miš­ko gry­bų ir uo­gų ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vas.

V.Va­ra­na­vi­čius ak­cen­tuo­ja, kad to­kia pat pa­dė­tis su miš­ko uo­gų rin­kė­jais ir Len­ki­jo­je, – ir ten jų ne­be­lie­ka: „Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je ap­skri­tai be­veik nie­kas miš­kuo­se ne­be­ren­ka uo­gų ir gry­bų. Žmo­nės tur­tin­gai gy­ve­na ir per­ka pre­ky­bos cen­truo­se to­kias gė­ry­bes, ko­kios ten par­duo­da­mos. Eu­ro­pos pra­mo­ni­nin­kai jau su­ra­dę įvai­riau­sių prie­dų, ku­rie pa­kei­čia tik­ras, bran­gias uo­gas. Jos, mū­sų, su­pir­kė­jų, nuo­mo­ne, kuo to­liau, tuo la­biau taps dau­ge­liui ne­įper­ka­ma preke.“

Lie­tu­vos miš­ko gry­bų ir uo­gų ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos prezidento pa­si­tei­ra­vus, ar pas mus tur­guo­se ga­li­ma kaip anks­čiau nu­si­pirk­ti at­vež­tų bal­ta­ru­siš­kų mė­ly­nių ar gry­bų, jo at­sa­ky­mas bu­vo ka­te­go­riš­kas: „Švie­žių – tik­rai ne. Bet šal­dy­tų, kad ir tų pa­čių mė­ly­nių ar gry­bų, įmo­nės ga­li įsi­vež­ti.“

Apie nyks­tan­čius vo­ve­rai­čių val­gy­to­jus

V.Va­ra­na­vi­čiaus tei­gi­mu, šį­met už vo­ve­rai­čių ki­log­ra­mą su­pir­kė­jai mo­ka 4–4,50 eu­ro, jų kai­nos, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, ne­pa­di­dė­ju­sios. Tik ir jų, kaip miš­ko uo­gų rin­kė­jų, ma­žė­ja dėl tos pa­čios prie­žas­ties.

Miš­ko gry­bų su­pir­ki­mo ir per­dir­bi­mo sri­ty­je mi­nė­tos aso­cia­ci­jos va­do­vas įvar­di­jo dar vie­ną skau­du­lį – nyks­tan­čius vo­ve­rai­čių ir ki­tų mū­sų įpras­ti­nių gry­bų val­gy­to­jus. 

„Prieš ku­rį lai­ką mū­sų vo­ve­rai­tes la­bai mė­go vo­kie­čiai, pran­cū­zai, da­bar tų, ku­rie jas mė­go, ma­žai li­ko, iš­ke­lia­vo ten pat, kur se­nie­ji mū­sų miš­kų uo­gų rin­kė­jai. O jau­ni­mo sko­niai pa­si­kei­tė. Pa­na­ši pa­dė­tis ir pas mus. Ge­riau grei­tai pa­ruoš­ti pa­tie­ka­lai nei gry­bai. To­dėl nie­ko nuo­sta­baus, kad gry­bų po­rei­kis Lie­tu­vo­je pa­ly­gin­ti, koks bu­vo prieš de­šimt me­tų, su­si­trau­kė 80 pro­cen­tų. Ir ne tik Lie­tu­vo­je, bet vi­so­je Eu­ro­po­je. Tai ne pir­mo po­rei­kio pre­kė ir nie­kas ne­si­ren­gia mo­kė­ti di­de­lių kai­nų. Kuo aukš­tes­nė kai­na, tuo po­rei­kis ma­žes­nis“, – min­ti­mis da­li­jo­si Lie­tu­vos miš­ko gry­bų ir uo­gų ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vas.

Ir dar ko šio­je vie­to­je jis kvie­tė ne­už­mirš­ti – šiuo me­tu pas mus fer­mo­se ar me­džiuo­se au­gi­na­mų gry­bų, ku­rių tik­rai yra apie de­šimt rū­šių, jas ga­li­ma au­gin­ti vos ne ištisus me­tus, o rink­ti žy­miai ma­žiau var­go. Tai ir­gi stip­riai ma­ži­na įpras­ti­nių miš­ko gry­bų val­gy­to­jų skai­čių, ir to­li gra­žu ne tik Lie­tu­vo­je.

Kaip uo­gų, gry­bų su­pir­kė­jai ir per­dir­bė­jai?

Jei­gu jau nyks­ta se­nie­ji miš­ko uo­gų ir gry­bų rin­kė­jai, ma­žė­ja šių gė­ry­bių po­rei­kis, kaip iš­si­lai­ko jų su­pir­kė­jai ir per­dir­bė­jai?
V.Va­ra­na­vi­čius si­tu­a­ci­jos ne­vy­nio­ja į va­tą: „Pa­vyz­džiui, Va­rė­no­je, va­di­na­mo­je Lie­tu­vos gry­bų sos­ti­nė­je, prieš ko­kius pen­ke­rius ar še­še­rius me­tus bu­vo še­šios ar sep­ty­nios miš­ko uo­gų ir gry­bų su­pir­ki­mo bei da­li­nio per­dir­bi­mo įmo­nės, da­bar – tik dvi ar trys.“

Pa­sak mi­nė­tos aso­cia­ci­jos va­do­vo, iš­si­lai­ky­ti šioms įmo­nėms la­bai su­dė­tin­ga ir dėl to, kad jo­se prak­tiš­kai vi­są dar­bą rei­kia pa­da­ry­ti ran­ko­mis – uo­gas, gry­bus per­rink­ti, su­dė­ti į pa­kuo­tes. Kas svar­biau­sia – žmo­nių to­kiam dar­bui rei­kia la­bai daug, vos ne 100 ir pa­ly­gin­ti trum­pam lai­kui – ke­liems mė­ne­siams. Lie­tu­vos miš­ko gry­bų ir uo­gų ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vas re­to­riš­kai klau­sia: „Kur tiek ras­ti Va­rė­no­je?“

O į klau­si­mą, ne­gi jau rei­kia lai­do­ti lie­tu­viš­kų miš­ko uo­gų ir gry­bų su­pir­ki­mo ver­slą, V.Va­ra­na­vi­čius at­sa­ko pe­si­mis­tiš­kai: „Ge­rų per­spek­ty­vų dėl iš­var­din­tų prie­žas­čių tik­rai ne­ma­to­me ir stebint da­bar­ti­nes realijas akivaizdu, kad pa­dė­tis tik blo­gės.“