„Mažulis princas artimas dzūkams savo dvasiu

Prieš metus žemaičių tarme pasirodęs „Mažasis princas“ sulaukė kompanijos – dabar knygą galima skaityti ir aukštaičių bei dzūkų tarmėmis. Dzūkiškas „Mažulis princas“ sutiktas Alytaus kraštotyros muziejuje, o jį išvertęs Juozas Žitkauskas (nuotr.) neslepia: „mūšyje“ dėl pavadinimo teko nusileisti.

Prancūzui berniukui – 82-eji

1943 metais parašytą, išverstą į 7 šimtus kalbų ir 1959-ais pirmą kartą lietuviškai išleistą prancūzų rašytojo Antuano de Sent-Egziuperi „Mažąjį princą“ šiandien galima rasti daugelio namų bibliotekose. Pasaulyje taip pat netrūksta kolekcininkų, renkančių šios knygos leidimus įvairiomis kalbomis. Vienas jų – Marius Čiuželis, kuris ir sugalvojo iniciatyvą išleisti „Mažąjį princą“ tarmiškai. 
„Esu įkūręs labdaros ir paramos fondą, kurio pagrindinė idėja buvo „Sidabrinė linija“, skirta vyresnių žmonių socializacijai. „Mažasis princas“ ne taip toli nuo jos – šitam prancūzui berniukui jau 82-eji. O jei rimtai, tai idėja gimė bendraujant su šveicaru knygų kolekcininku, kuris „užkibo“ atradęs „Mažąjį princą“ japoniškai. Ne tik kolekcionavo, bet ir įvairiomis kalbomis leido šį kūrinį. Viena iš jo įgyvendintų iniciatyvų buvo išleisti „Mažąjį princą“ botijų– Butano Karalystės valstybine kalba ir padovanoti visiems Butano vaikams iki septynerių metų amžiaus“, – pasakoja M. Čiuželis.

Kadangi pats kilęs iš Žemaitijos, pirmą tarmišką kultinę knygą išleido žemaitiškai – „Mažasis princos.“ Tiražas buvo išdovanotas per dvi savaites. Šiais metais prie šios knygos prisijungė dar dvi tarmės: aukštaičių „Mažasai princas“ ir dzūkų „Mažulis princas“. 

Vertėjas – „išguldytojas“, konsultantė – „prižiūrėtoja“

„Išguldytoju“ į dzūkų tarmę prisistatęs J. Žitkauskas  sakė, kad pasiūlymo ilgai nesvarstęs, nes žinojęs, kad jam talkins  ir konsultuos tarmės klausimais kraštietė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Asta Leskauskaitė: „Kai išėjo žemaitiškai knyga, daug dzūkų man skambino, sako, vėl tie žemaičiai pirmi! Gal imkis? Sakau, kad ne. Tikrai neversiu. Be gero teksto prižiūrėtojo sunkui užduotis, juk net mano gimtajame Kapčiamiestyje toje pačioje gatvėje skirtingai dzūkuoja, kaip tokios norminės tarmės nėra. Bet nebuvo labai sunkus darbas, netgi smagus, jaukus, kaip Mažulio princo kelionė per planetas. Buvo miela, kad per mane prancūziukas prašneko vis labiau dzūkiškai.“

Beje, į dzūkišką tarmę knygą J. Žitkauskas vertė ne iš originalo, nes prancūziškai nemoka, bet iš Prano Bieliausko lietuviško vertimo. Pajuokauja, kad tekstas ten nebuvo labai „sušukuotas“, taigi jį būtų dabar galima patobulinti – iš dzūkų tarmės į bendrinę versti. 
„Labai artima pasaulėžiūra, atrodo kad šneki su savo arcimu, brangiu žmogu, kuriam langvai savo mincis gali perduoti. Dėl to langvai ir vertės, bet pavadinimo buvo keli variantai. Maliulis, mažutukas, mažulukas. Kadangi mažulis yra sudarytas su priesaga -ulis, kuri kompensuoja įvardžiuotinių formų netekimą dzūkų tarmėje, tai Juozas nusleido man „mūšyje“ dėl pavadinimo“, – sako tarmės konsultantė A. Leskauskaitė. 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (28/14088).

RENGINIO VIDEOĮRAŠAS:

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas