Marytė Narmontienė (1958-04-11–2026-09-08) (0)

d
M. Narmontienė (1958–2026)
„Aš baigiau savo pamoką ir tyliai užvėriau klasės duris. ...Aš pavirtau į vėją medžiuose ir paukščio giesmę. Aš susilieju su mėnesienos atspindžiais vidurnakčio danguje. Tapau viena su po audros padangėje nušvitusia vaivorykšte. Esu ankstyvo rytmečio aušroje ir žieduose, kurie švelniai užkloja žemę...“

Rugsėjo 8-ąją Alytaus Vidzgirio mokyklos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – netekome ilgametės mokytojos, kolegės ir bičiulės Marytės Narmontienės.

Marytė gimė 1958 m. Jasnajos kaime, Slavsko rajone, Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. 1975 m. pradėjo dirbti Alytaus rajono centrinėje ligoninėje, vėliau – Alytaus 8-ajame lopšelyje-darželyje auklėtoja, dirbo Alytaus mokykloje-internate.

1976 m. Marytė pradėjo studijas tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. 1981 m. jį baigusi įgijo geografijos ir fizinio auklėjimo mokytojos specialybę. Savo profesinį mokytojos kelią pradėjo Klaipėdos 4-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo trenere Klaipėdos sporto mokykloje.1983-ieji tapo ypatingais metais ne tik Marytės gyvenime, bet ir mūsų mokyklos istorijoje. 

Atvykusi į Alytų, ji pradėjo dirbti Alytaus 8-ojoje vidurinėje mokykloje – dabartinėje Alytaus Vidzgirio mokykloje – geografijos ir kūno kultūros mokytoja. Nuo tada mokykla tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi, o ji pati – Vidzgirio dalimi. Per ilgus pedagoginio darbo metus Marytė buvo ne tik mokytoja. Ji buvo puiki klasės auklėtoja, gyvenimo įgūdžių mokytoja, aktyvi visuomenininkė, bendruomenės gyvenimo siela, išvykų ir bendrų veiklų organizatorė. Savo mokiniams ji buvo žmogus, į kurį galima atsiremti, kuriam galima išsipasakoti, o kai kuriems – beveik antra mama. Marytei rūpėjo ne tik mokiniai, bet ir šalia dirbantys žmonės. 

Vadovaudama Alytaus švietimo darbuotojų profesinei sąjungai ji nuoširdžiai ir atkakliai gynė kolegų interesus. Kai buvo sprendžiamas Vidzgirio mokyklos likimas, Marytė kartu su kolegomis stojo jos ginti. Jos ryžtas, tikėjimas ir pasipriešinimas mokyklos uždarymui prisidėjo prie to, kad šiandien turime gyvą, augančią ir savo istoriją tęsiančią Vidzgirio mokyklą. Už tai Marytei liksime dėkingi.

Ji buvo nuoširdi, globėjiška, veikli ir neabejinga. Žmogus, kuriam mokykla nebuvo vien darbovietė. Tai buvo jos gyvenimo dalis. Iki paskutinės gyvenimo dienos Marytė gyveno mokyklos džiaugsmais ir rūpesčiais, jos žmonėmis, jų sėkmėmis ir kasdienybe.

Rugsėjo 8-ąją nutrūko daugiau kaip keturis dešimtmečius trukęs Marytės kelias mūsų Vidzgirio mokykloje. Tačiau yra žmonių, kurie, išėję iš mokyklos, iš jos neišeina. Jie lieka buvusių mokinių prisiminimuose, kolegų pasakojimuose, mokyklos istorijoje. Lieka klasėse, koridoriuose, bendrose nuotraukose, išvykų prisiminimuose ir tuose mažuose kasdienybės dalykuose, kurių vertę iki galo suprantame tik žmogui išėjus.

Mums Tavęs trūks, kolege.
Mums Tavęs trūks, Mokytoja.
Mums Tavęs trūks, Maryte.

Tegul paskutinė Tavo kelionė būna lengva, o Dangus nešykšti amžinosios šviesos.
Nuoširdžiai užjaučiame Marytės seserį Onutę, artimuosius ir visus, kuriems ji buvo brangi.
 

Liūdi Alytaus Vidzgirio mokyklos bendruomenė

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai