Martynas Valančius, KRS: „Tvarumas – ne mada, o būtinybė šiuolaikinėje plėtroje“

„Tvarumas – ne mada, o būtinybė šiuolaikinėje plėtroje. Jei šiandien neinvestuojame į energinį efektyvumą ir modernias sistemas, rytoj mokėsime didesnę kainą – tiek finansinę, tiek aplinkosaugos prasme“, – sako „KRS“vadovas Martynas Valančius, statybų projektų valdymo profesionalas.

15 mln. eurų investicija į modernizaciją

Lietuvos oro uostai pasirašė 15 mln. eurų (be PVM) vertės rangos sutartį su bendrove „KRS“ dėl senųjų Vilniaus oro uosto terminalų vidaus erdvių modernizavimo. Projektas apims apie 10 tūkst. kv. metrų plotą – nuo grindų iki rekonstruojamo stogo.

Pertvarkomi du terminalai – T2 ir T3, pastatyti atitinkamai 1993 ir 2007 metais. Numatyta, kad darbai bus vykdomi etapais nuo 2025 metų vasaros iki 2026 metų pabaigos, oro uostui veikiant įprastu režimu. Tai reiškia, kad modernizacija turės būti atlikta itin preciziškai, minimaliai trikdant keleivių srautus.

„Dirbti veikiančiame objekte – tai papildomas atsakomybės lygmuo. Tvarumas čia reiškia ne tik energinį efektyvumą, bet ir procesų valdymą taip, kad infrastruktūra funkcionuotų be trikdžių“, – pažymi M. Valančius.

Energijos efektyvumas – ilgalaikė investicija

Senuosiuose terminaluose buvę išplanavimo ir technologiniai sprendimai nebeatitiko augančio keleivių srauto bei šiuolaikinių komforto reikalavimų. Modernizacijos metu siekiama reikšmingai pagerinti pastatų energinį efektyvumą ir sukurti erdves, atitinkančias šiuolaikinius kokybės standartus.

Tvarumo aspektu tai reiškia geresnę šilumos izoliaciją, efektyvesnes inžinerines sistemas, racionalų apšvietimo sprendimų parinkimą, optimizuotą erdvių išplanavimą.

„Pastato gyvavimo ciklas dažnai trunka kelis dešimtmečius. Jei rekonstrukcijos metu nepasinaudoji galimybe iš esmės pagerinti energetinių rodiklių, prarandi didžiulį potencialą ateities sąnaudų mažinimui“, – akcentuoja Martynas Valančius.

Tęstinė oro uosto transformacija

Ši modernizacija – dalis platesnės Vilniaus oro uosto atnaujinimo strategijos. 2025 metų pradžioje veiklą pradėjo naujasis išvykimo terminalas, o šiuo metu ruošiama ir naujo atvykimo terminalo plėtra. Senųjų erdvių pertvarka užtikrins vientisą infrastruktūros kokybės lygį.

Tokiuose projektuose tvarumas tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu klausimu – kaip suderinti istorinius pastatus su naujos kartos infrastruktūra.

„Tvarumas šiuolaikinėje plėtroje reiškia gebėjimą modernizuoti tai, kas jau sukurta, o ne viską griauti ir statyti iš naujo. Rekonstrukcija dažnai yra atsakingesnis sprendimas nei nauja statyba“, – teigia „KRS“ vadovas.

Platesnė NT rinkos tendencija

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka taip pat aiškiai juda tvarumo kryptimi. A++ energinio efektyvumo klasė tapo standartu naujuose projektuose, o investuotojai vis dažniau vertina ESG kriterijus. Visuomeninės paskirties objektuose tvarūs sprendimai padeda mažinti viešųjų finansų naštą ilgalaikėje perspektyvoje.

Statybų projektų valdymo profesionalo požiūriu, tvarumas neturi būti suvokiamas kaip papildoma opcija ar marketingo elementas.

„Jei tvarumą laikome mada, jis praeis. Jei suvokiame kaip būtinybę – jis tampa kiekvieno projekto pagrindu. Šiandieninė plėtra turi būti orientuota į mažesnes sąnaudas, mažesnį poveikį aplinkai ir didesnį funkcionalumą“, – apibendrina Martynas Valančius.

Vilniaus oro uosto senųjų terminalų modernizacija tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip strateginė infrastruktūra gali būti atnaujinama atsakingai, kompleksiškai ir žvelgiant į ateitį – taip, kad šiandien priimti sprendimai tarnautų dar daugelį metų.