Maratono čempionas: „Ką galėjau padaryti, atlikau 100 procentų“ (0)

 Lukas Tarasevičius
Iš Alytaus kilęs maratonininkas Lukas Tarasevičius ne tik antrąkart tapo čempionu, bet ir pagerino savo paties asmeninį rekordą. Po medaus mėnesio sugrįžęs sportininkas papasakojo apie savo kelią bėgime, discipliną ir emocinius amerikietiškus kalnelius.
Iš praeities klaidų pasimokė

Praeityje dukart šiose varžybose dalyvavęs alytiškis L.Tarasevičius teigė, jog per trejų metų laikotarpį pakilo jo paties meistriškumas ir buvo pasimokyta iš klaidų, kas ir lėmė čempionišką finišą šiemet.

„Dabar yra ką palyginti, nes tai buvo trečiasis mano startas maratono distancijoje. Pirmajame buvo padaryta daug klaidų. Pirmam startui buvau pasiruošęs rimčiau, bet per tris metus pakilo meistriškumas ir buvo išmoktos pamokos. Šios varžybos praėjo daug sklandžiau ir geriau – buvo išvengta daug klaidų. Emociškai prieš varžybas jaudinausi taip pačiai, kaip ir tada. Jaudulys buvo daug stipresnis nei prieš kitas varžybas sezono metu – šias varžybas sureikšminau labiau. Iš maratono vis tiek nežinojau, ko tikėtis, nes paskutiniai startai buvo nesėkmingi – baimė vėl susidurti su tomis klaidomis ar sunkumais buvo, tačiau varžyboms buvau pasiruošęs“, – teigė L.Tarasevičius.

Nors streso ir jaudulio buvo, tačiau bėgiko nuotaika varžybų dieną buvo pozityvi. Sportininkas jautė, jog padarė, ką galėjo, o ir fizinė Luko būklė jį patį nuteikė gerai. Per daugiau nei 2 val. trukusį bėgimą lengvaatletis nepajautė didelio diskomforto ir galėjo oriai atšvęsti skambią pergalę kartu su sostinės centre susirinkusiais žiūrovais.

„Pačios varžybos praėjo labai gerai, pasimėgavau. Varžybų diena buvo labai gera, pasitaikė geras oras. Paties pasiruošimas, su tam tikromis sąlygomis ir išimtimis, buvo labai geras. Tą, ką galėjau padaryti, atlikau 100 procentų, – teigė 30-metis bėgikas ir pridūrė: Labai džiaugiausi, nes nejaučiau tokio fizinio krūvio ir žalos po maratono kaip praėjusiais kartais. Tai leido labiau pasidžiaugti emociškai pačiomis varžybomis ir finišu, žmonių aplodismentais, labiau pasimėgauti maratonu.“


Anksčiau stabdė jaudulys ir nesubalansuota mityba

Paklaustas apie praeities klaidas, Lukas paminėjo kelias, tačiau didžiausią akcentą skyrė mitybai. Pasak sportininko, aklai taikyti teoriją savo kūnui nėra gerai, nes kiekvienam žmogui įtaką daro skirtingi fiziologiniai faktoriai.

„Kaip pagrindines per ankstesnius maratonus padarytas klaidas įvardinčiau sunkiai sukontroliuotą jaudulį ir perdėtas mintis iki varžybų, kurios neleido gerai susikaupti. Kaip esminę klaidą išskirčiau mitybą – buvo pasiimta teorija iš kitų sportininkų, neįvertinant mano fiziologinių faktorių ir kūno. Taip pat prisidėjo ir asmeniniai reikalai, susiję su darbu“, – pasakojo lengvaatletis.

Ankstesniuose maratonuose esminės klaidos buvo tai, jog bėgikas leido sau nukrypti nuo rutinos ir disciplinos. Dėl to nebuvo išvengta nesveiko maisto pertekliaus ir suvartotas didesnis kalorijų kiekis nei reikėtų. Besiruošdamas čempioniškam maratonui Lukas didesnį dėmesį skyrė mitybos kontrolei.

 

Prieš varžybas – didelė atsakomybė ir griežta disciplina

Anot alytiškio, pasirengimas maratonui iš esmės yra sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Sportininką visada seka lėtinis nuovargis ar mikrotraumos. Besiruošdamas šiam maratonui, Lukas didesnį dėmesį skyrė mitybos kontrolei ir stengėsi nenukrypti nuo savo įpročių.

„Pikinis kilometražas pasiruošimo metu yra 200 kilometrų ir vėliau šis atstumas yra procentaliai mažinamas po 10,15, 20 procentų. Treniruočių skaičių stengiuosi išlaikyti tokį patį, jog stipriai jausčiausi psichologiškai. Jei treniruojuosi dukart per dieną, tuomet tokį skaičių ir išlaikau, tiesiog ne tokiu intesyvumu“, – pasakojo lengvaatletis.

Luko teigimu, ištvermė ir įdirbis šiame sporte gali dingti labai greitai. Tai pasijaučia jau po trijų dienų, praleistų be jokio fizinio krūvio.

Savaitė prieš varžybų startą Lukas per sportuoja 7-8 kartus per 6 dienų laiko tarpą, o 1 dieną skiria poilsiui. Ciklo metu, kai iki varžybų yra likę daugiau laiko, treniruočių skaičius paauga iki 9-11 per savaitę.


Sportas reikalauja aukų

Šią vasarą vestuves atšventęs ir ką tik iš medaus mėnesio Mauricijuje sugrįžęs čempionas paatviravo, jog bėgimas jo gyvenime pareikalauja labai daug dėmesio ir jėgų ne tik iš fizinės, bet ir psichologinės pusės. Nuo to kenčia ir sportininko asmeninis gyvenimas, kuriame neretai reikią ką nors paaukoti.

„Reikia ne tik savo pastangų ir ryžto, bet ir artimųjų aukos. Yra ir įsipareigojimai, darbai. Šią vasarą buvo mano vestuvės ir kaip tik tuo metu vyko pasiruošimas Vilniaus maratonui. Prie vestuvių stengiausi prisidėti, kiek įmanydamas, tačiau didžiąją dalį darbų atliko žmona. Tai buvo savotiška auka šioms varžyboms”, – kalbėjo bėgikas ir pridūrė: Atsakomybė prieš kitus yra didžiausia jaučiama auka, bet, kiek įmanoma, laviruoji.“

Nors šiuo sportu užsiima jau daug metų, Lukas pripažįsta, jog atsikelti 1-2 valandomis anksčiau už kitus lengva nėra, tačiau padaryti tai pavyksta dėka per ilgą laiką išugdytos disciplinos.

„Nėra taip lengva atsikelti 5 ar 6 ryto ir bėgioti po 20 kilometrų, kai kūnas yra pavargęs. Tiesiog keliesi ir darai. Disciplina yra išugdyta per daug metų“, – atviravo atletas.

 

Į bėgimą atvedė vidinis noras

Šiuo sportu dzūkas užsiima jau daug metų. Praeityje užsiėmęs kovos menais ir spardęs futbolo kamuolį, Lukas studijų metais nusprendė išbandyti ir bėgimą. Iš pradžių jokių grandiozinių tikslų šioje sporto šakoje vaikinas neturėjo, tačiau likimas turėjo kitų planų.

„Bėgioju 10 metų. Patirtis – įvairiapusiška. Pradžia buvo labai progresyvi, vėliau tobulėti, galbūt, trukdė išoriniai faktoriai. Truputėlį trukdė tarnyba kariuomenėje, nes siekiant meistriškumo, prisiderinti yra sudėtinga. Vėliau buvo sąstingis, siekimas rezultatų stadione, varžybų ir asmeninio meistriškumo trūkumas, derinimas su darbais. Truputėlį buvo krizė. Paskutiniuosius trejus metus vyksta persikvalifikavimas – bėgimas ant asfalto, kuris leidžia labiau save realizuoti, džiaugtis, kaupti didesnę patirtį ir sutikti daugiau žmonių“, – šnekėjo jau dešimtmetį lengvojoje atletikoje esantis Lukas.

Paklaustas, kodėl atėjo į bėgimą, alytiškis konkrečios priežasties neišskyrė. Jo teigimu, šis sportas jam pačiam buvo netikėtas atradimas ir naujai viduje užsižiebusi ugnelė, kuriai iki pat dabar sportininkas neranda konkretaus paaiškinimo: „Sportas mane lydėjo visą gyvenimą. Studijų metais tiesiog atėjo tokia intuicija, toks jausmas, jog puikiai sekėsi sportuoti – turėjau tam tikrus rezultatus, lyderiavau tam tikrose pozicijose. Iš pradžių galvojau tiesiog pabėgioti, siekiant sugrįžti prie senųjų savo įpročių ar sporto šakų, kaip kovos menai, futbolas. Planas buvo pagerinti fizinę būklę ir sugrįžti, bet pasirodė rezultatas, konkurencingumas ir kova“, – pasakojo Lukas.

Čempionas neslėpė, jog jam patinka iššūkiai ir kova. Nors mėgsta ir komandinį sportą, tačiau jam pačiam rezultatų siekti patinka individualiai. Atletas teigė, jog tokiu atveju ir tamsesnius, ir šviesesnius momentus jis išgyvena vienas pats, su savimi.

 
Nuopolių išvengti nepavyko

Turbūt niekam nėra paslaptis, jog kaip ir visur, taip ir sporte, kiekvienas sportininkas susiduria su pakylimais ir nuopoliais. Apie juos pakalbėjo ir mūsų pašnekovas.

„Šis sportas, kaip ir visi, truputėlį yra negailestingas. Jame reikia labai daug atsidavimo, yra iškelta labai didelė konkurencija. Man trūko motyvacijos ir karjeros viduryje nebemačiau prasmės. Nors treniravausi daug, galbūt net per daug, bet rezultatai buvo sustingę. Kažkuriais metais rezultatai ėjo atgal, iškovoti nieko nepavyko. Jaučiau psichologinį tiek iš savęs paties, tiek iš kitų – buvo labai sudėtinga. Buvo keletas tokių momentų, kai visai nebenorėjau sportuoti, tačiau baigėsi sezonas ir išsikėliau naujus tikslus”, – atsivėrė maratotininkas.

Vis dėlto sportininkas nepalūžo ir šioje kovoje laimėjo jo meilė sportui. Įdėjus tiek darbo ir pastangų, mesti šią sporto šaką pasidarė paprasčiausiai gaila. Išlikti stipriam ir nepalužti taip pat, anot atleto, padėjo ir artimų žmonių palaikymas. Vėliau sekė darbas su savimi. Kaip esminį faktorių, padėjusį išlikti šiame sporte Lukas paminėjo galimybę persikvalifikuoti.

„Siekiau rezultatų stadione, trumpesnėse distancijose ir treniruočių metodika buvo kitokia. Padėjo tai, jog yra varžybos ant asfalto, maratonai, pusmaratoniai, kur dalyvaujant galima išvykti į užsienį, lengviau kvalifikuotis, patekti į kokį nors čempionatą, galbūt ir iškovoti medalį bei užsidirbti“, – kalbėjo dzūkas.

Bėgiką sužavėjo ir tai, jog iš turtingesnių pasaulio valstybių kilę sportininkai noriai dalinasi savo metodikomis, į kurias galima gilintis ir taip praturtinti savo paties žinių bagažą. Alytiškis viliasi, jog sukauptas žinias ateityje, galbūt, galės perteikti ir kitiems.

 

Idealai – Lietuvos bėgikai

Paklaustas apie savo idealus, Lukas išskyrė bėgikus iš Druskininkų ir Alytaus – 39-erių Igną Brasevičių ir 37-erių Remigijų Kančį.

„Ignas yra vyresnis už mane, bet sportuoja ir siekia rezultatų. Jo rezultatai įkvepia. Taip pat Remigijus Kančys, kuris yra pagerinęs pusmaratonio rekordą. Jie yra artimi žmonės širdžiai ir jų rezultatai mane įkvepia, į juos lygiuojuosi, kartu su jais konkuruoju varžybose“, – pasakojo tituluotas sportininkas.

Paklaustas, ar pritartų olimpiečio Remigijaus minčiai apie vienatvę šiame sporte, Lukas paatviravo, jog iš tiesų kartais jaučiasi vienišas ir norėtų sportuoti kartu su komanda, kuri, kaip jis pats tiki, jam padėtų patobulinti jo asmeninius rezultatus.

„Bėgimas yra kaip komandinis sportas. Atlikti treniruotes, dalyvauti varžybose su konkurencija yra žymiai geriau, nes konkuruoti prieš save visada bus sunkiausia, o prieš kitą persilaužti yra truputėlį lengviau. Jei treniruotėse pavyksta susiderinti su vienas ar kitais atletais, tuomet būna dvigubai lengviau ir geriau – motyvacija, išsikrovimas, atsistatymas bei emocinis lygis būnai visai kitokie. To treniruotėse ir varžybose labai trūksta“, – aiškino bėgikas.

Lukas pridūrė, jog neatsisakytų galimybės pasitreniruoti kartu ir su anksčiau minėtais jį ikvepiančiais sportininkais. Jis tiki, jog nors tokių rezultatų kaip minėtieji lengvaatlečiai ir neturi, tačiau atlaikyti treniruočių krūvį pajėgtų.

„Tai leistų man tobulėti, įkvėptų bei padėtų išlaikyti motyvaciją. To trūksta”, – neslėpė čempionas.

 

Artimiausiu metu laukia dar ne vienas startas

Jei atsistatymas būtų buvęs toks pat sunkus, kaip praėjusiais metais, šia skambia nata Lukas sezoną būtų ir užbaigęs, tačiau paties teigimu, sportininkas jaučiasi gerai ir šiemet planuoja sudalyvauti dar ne vieneriose varžybose.

„Šį savaitgalį Šiauliuose bus 10 kilometrų bėgimas. Tai yra geros varžybos, kuriose, įtariu, gali susirinkti konkurentai, nes paskirti prizai yra geri. Tuomet kitą savaitę Nidoje bandysiu ginti Lietuvos čempiono vardą pusės maratono distancijoje. Taip pat yra rudens kroso čempionatas Smiltynėje. Ten bus bėgamos 6 jurmylės. Šiame čempionate susirenka stiprūs konkurentai ir iš Lietuvos, ir iš užsienio, nes yra paskiriami pakankamai geri prizai. Mačiau, jog Stravoje Brasevičius gražiai pasirašė, jog kitas startas – Nidoje, tad ir jis ten bėgs. Jei po pasirodymo šiose varžybose viskas būtų tvarkoje, dar sudalyvaučiau Baltijos šalių kroso čempionate, kuris šiemet vyks Lietuvoje. Šios varžybos yra gana konkurencingos, tad norėčiau save išbandyti sezono pabaigai“, – savo planus atskleidė bėgikas.

Dovydas TAMOSYNAS

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro programos II kurso studentas

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai