Maisto papildų notifikavimas Latvijoje ir Estijoje: kuo jis skiriasi nuo Lietuvos?

Lietuvoje maisto papildų priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Prieš tiekiant maisto papildą rinkai, verslo operatorius privalo pateikti pranešimą, etiketės ženklinimo tekstą ir kitus susijusius dokumentus, kad produktas būtų įtrauktas į notifikuotų maisto papildų sąrašą. Kai produktas įtraukiamas į notifikuotų maisto papildų sąrašą, nuo to momento galima produktu prekiauti. Lietuvos teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad nenotifikuotų maisto papildų tiekimas rinkai yra draudžiamas. Notifikavimo procesui taikoma valstybės rinkliava, kurios dydis priklauso nuo produkto kilmės.

Latvijoje situacija kiek kitokia. Už procesą atsakinga Valstybinė veterinarijos tarnyba (Pārtikas un veterinārais dienests (PVD)). Panašiai kaip Lietuvoje, Latvijoje maisto papildai registruojami registre, o registravimo procesui taikoma valstybės rinkliava. Rinkliavos dydis priklauso ne tik nuo produkto kilmės, bet ir kitų papildomų aplinkybių. Be to, institucija paraišką nagrinėti pradeda tik po 30 kalendorinių dienų. Tarnyba vertina ir etiketės ženklinimo tekstą, ir pakuotės išklotinę, teikia pastabas. Produktas įtraukiamas į notifikuotų maisto papildų registrą tik po išsamaus informacijos ir duomenų įvertinimo..

Estijoje už šią sritį atsakinga Valstybinė veterinarijos tarnyba (Põllumajandus- ja Toiduamet (PTA)). Čia maisto papildų notifikavimas iš esmės yra pranešimo procedūra, o ne išankstinių vertinimu paremta registracija. Institucija nurodo, kad apie pirmą kartą Estijos rinkai tiekiamą maisto papildą reikia pranešti ne vėliau kaip jo pateikimo rinkai dieną. Svarbu ir tai, kad pati notifikavimo procedūra yra nemokama. 

Vienas didžiausių praktinių skirtumų tarp šalių yra administracinė našta. Lietuvoje ir Latvijoje institucijos dažniau atlieka išsamesnį dokumentų vertinimą prieš produktui atsirandant registruose, o Estijoje taikomas labiau skaitmenizuotas ir lankstesnis modelis, atliekant jau notifikuotų maisto papildų ženklinimo tekstų monitoringą. Bet lankstesnis modelis nereiškia, kad reikalavimai yra mažesni. Svarbu atminti, atsakomybė už produkto sudėties, ženklinimo ir saugos atitiktį visais atvejais tenka verslo operatoriui. 

Kitas svarbus aspektas yra kalbiniai reikalavimai. Estijos kompetentinga institucija reikalauja pateikti ženklinimo etiketę estų kalba kartu su originaliu ženklinimu, o Latvijoje registracijos metu būtina pateikti informaciją latvių kalba (tiek privalomojo teksto, tiek reklaminės dalies). Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, vartotojui skirta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba. 

Vertinant iš reguliavimo specialisto perspektyvos, dažna klaida yra manyti, kad vienoje Baltijos šalyje atliktas maisto papildų notifikavimas automatiškai suteikia teisę prekiauti produktu kaimyninėse valstybėse. Nors bendroji ES teisinė bazė yra vienoda, kiekviena šalis taiko savo nacionalines procedūras ir administracinius reikalavimus. Todėl prieš planuojant plėtrą rekomenduojama atskirai įvertinti kiekvienos rinkos reikalavimus ir kontroliuojančių institucijų lūkesčius.

Praktikoje sėkmingas maisto papildų notifikavimas dažniausiai prasideda ne nuo dokumentų pildymo, o nuo produkto sudėties ir ženklinimo atitikties analizės. Būtent šiame etape galima identifikuoti galimas rizikas ir išvengti papildomų klausimų iš kompetentingų institucijų, o patyrusių specialistų pagalba padeda pasirinkti tinkamą reguliacinės atitikties užtikrinimo strategiją, optimizuoti kaštus bei sutaupyti laiko.

Apibendrinant galima teigti, kad maisto papildų notifikavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje remiasi tais pačiais ES principais, tačiau jų praktinis taikymas skiriasi. Latvija taiko mokamą registracijos modelį, Estija išsiskiria greitesne ir nemokama pranešimo procedūra, o Lietuva taiko mokamą modelį ir išlaiko griežtą notifikuotų produktų kontrolės sistemą. Todėl verslui, siekiančiam efektyviai plėstis Baltijos regione, reikia atsižvelgti kiekvienos šalies specifiką. Toks požiūris ne tik mažina reguliacines rizikas, bet ir leidžia pagrįstai bei tvariai planuoti produktų pateikimą į rinką.