Lietuvos prezidentas nusilenkė Simnui

Simne buvo galima tikėtis žmonių antplūdžio, tačiau tokio nesimatė. Tiesa, gatvėje sutikta mergina sakė žinanti, kad pas juos lankosi valstybės vadovas. 

Kai atvykau į Simno kapines, prezidentas jau dėjo gėles prie antkapinių paminklų Kalniškės ir Liepakojų mūšiuose žuvusiems partizanams atminti. Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje prezidentas vaikščiojo su kelių žmonių palyda, domėjosi jos istorija, o po trumpos ekskursijos klebonas Raimundas Žukauskas G. Nausėdą pakvietė pasirašyti svečių knygoje. 

Po to prezidentas atsisveikino su klebonu ir išskubėjo į Simno ambulatoriją, kur už uždarų durų dalyvavo diskusijoje apie ambulatorinių paslaugų modernizavimą regionuose. Vėliau prezidentas simniškiams prisipažino, kad girdėjo ne tik medikų diskusiją, bet ir žiūrėjo pro stiklinį langą, skaičiavo pravažiuojančias „fūras“. Jų suskaičiavo septynias ir pritarė nuomonei, kad toks transporto srautas per miesto centrą rodo, jog Simnui būtinas aplinkkelis.

Žurnalistai į susitikimą su medikais nebuvo įleisti, tad turėjau pakankamai laiko susipažinti ne tik su ambulatorijos kabinetais, bet ir čia dirbančių medikų kantrybe bei rūpestingumu. Šiuo metu kasdien į ambulatoriją su savo sveikatos bėdomis kreipiasi apie 100 žmonių. Vienam gydytojui tenka aptarnauti net 60 pacientų, tačiau visi ambulatoriją palieka su gera nuotaika – nė vienas jų nebuvo išvarytas, visi gavo reikiamą pagalbą.

Laiku būti reikiamoje vietoje 

Likus pusvalandžiui iki susitikimo su prezidentu Simno kultūros namų salėje dar buvo nemažai tuščių kėdžių, bet netrukus atvykę žmonės iš kitų rajono vietovių, net ir iš aplinkinių kraštų, užpildė salę. Dalis pirmosios eilės kėdžių buvo palikta prezidento patarėjams.

Susitikimas vyko dalykiškai, abi pusės – ir klausėjai, ir atsakantys rodė vienas kitam pagarbą. Kai kurie sakė, kad jie nieko prezidento paklausti nenori, tik padėkoti, kad atvyko į Simną. Aktyvūs susitikime buvo ir moksleiviai. „Leidyklos nėra išleidusios knygų, o egzaminai jau šiemet“, – atvirai kalbėjo vienas iš jų. 

„Dar kartą galėčiau pakartoti savo nuomonę apie buvusius valdžioje. Tiek to, nesakysiu, bet kai reformos vykdomos dėl reformų, nukenčia ne vykdytojai, o tie, kuriems tos reformos skirtos – mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Žinau, kad trūksta vadovėlių, žinau, kad mokytojai neturi iš ko vaikus mokyti, ieško atsakymų interneto platybėse.

Atleiskite, jūs tapote tais atpirkimo ožiais, kuriems tas nemalonus balastas atiteko. Noriu jūsų atsiprašyti. Manau, kad naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė tas problemas žino, nevykęs reformų traukinys pagaliau sustos“, – jaunimo atsiprašinėjo šalies vadovas. 

„Mes esame senjorai, žmoną ištiko insultas, dvejus metus negaliu išvežti jos slaugyti, kreipiausi į rajono savivaldybę, ten pasakė, kad reikia 5–6 metus laukti, kol būstas bus pertvarkytas į slaugai tinkamą“, – kalbėjo senyvo amžiaus žmogus. 
„Irena, galėtum padėti man”, – kreipėsi prezidentas į savo patarėją Ireną Segalovičienę. Patarėja suskubo paaiškinti, kad būstų, kurie tiktų slaugai, pertvarkymui valstybė skiria pakankamai lėšų, bet būna, jog savivaldybės jų nepanaudoja. Į pokalbį įsitraukė ir Alytaus rajono mere Rasa Vitkauskienė, ir savivaldybės specialistė, mėginusios įrodyti, kad rajone su socialinėmis paslaugomis nėra taip blogai. 

Paklausėjas turėjo likti patenkintas atsakymu, nes ilgi laukimo metai kaip mat ištirpo – žmogus gavo pažadą, kad jo problemą savivaldybė, ko gero, išpręs dar šiais metais. Vis tik po tokio rajono merės R. Vitkauskienės įsipareigojimo kai kurių susirinkusiųjų veidus papuošė šypsenėlės: „Vadinasi, reikia žinoti, kur ir kada savo problemą spręsti.“

Simno seniūnas Vladas Čeponis, kitą dieną po prezidento G. Nausėdos vizito šiame daugiau kaip tūkstantį gyventojų turinčiame mieste, neslėpė džiaugsmo. Seniūnas „Alytaus naujienoms” sutiko išsakyti savo asmenines mintis ir pažymėjo, kad jo nuomonė apie Nausėdą yra labai gera. „Jis domisi rajonu, domisi gyventojų, ypač jaunimo problemomis. Jis šiltas žmogus, pakalbino žmones, priėjo ir prie vaikų“, – sakė seniūnas.

Seniūnas, paklaustas, ar prezidento vizitas ką nors pakeis Simne, atsakė, kad ne viskas nuo prezidento priklauso, esą jis tik gaires gali numatyti, o su tomis darbo vietomis visame rajone stebuklų nėra: „Simne dar nėra taip blogai, o kartais, kai paklausau darbdavių, tai jie, pasirodo, negali rasti sau tinkamų darbuotojų. Žinoma, galima sakyti ir taip – kas nori, tas randa, tačiau būtų gerai, kad žmonės dirbtų Simne, o ne važinėtų kasdien į Marijampolę ar pan.“

Dzūkiją pamilo dar jaunystėje

Susitikimas Simne truko daugiau nei valandą, šiltai buvo sutikta ir Diana Nausėdienė. Ji dėkojo Alytaus krašto žmonems už puikius susitikimus, už jų gerus darbus. Prezidentas pridūrė, kad jo žmona yra kukli, kartu su Ukrainos prezidento sutuoktine atlieka didelį darbą, teikiant paramą nuo karo išvargintai šaliai. Tuo pačiu prezidentas pažymėjo, kad Lietuva savo karių į Ukrainą kariauti nesiųs. 
Pirmoji ponia Alytaus rajone taip pat aplankė gimnaziją Butrimonyse ir vietos gyventojų bendruomenę Venciūnuose, o prezidentas be Simno taip pat aplankė Butrimiškius, kur iškilmingai įjungė tarptautinio elektros tinklo sinchroninį kompensatorių. Jis bus labai svarbus Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimui vasarį su kontinentinės Europos tinklais.

Respublikos prezidentas G. Nausėda atsakė į „Alytaus naujienų“ žurnalisto klausimus.

– Pone prezidente, šioje Seimo kadencijoje planuojama įkurti Regionų ministeriją. Kokius lūkesčius siejate su šia nauja valstybės institucija? Ar nepavėluotas šis sprendimas?

– Aš tikiu, kad šis sprendimas yra geras, o naujoji ministerija turi atsirasti jau 2026 metų pradžioje. Nebūsiu kuklus ir pasakysiu, kad šitą idėją mes iškėlėme praėjusių metų rudenį, kai prezidentūroje vyko regionų forumas. Kai kas, tiesa, neteisingai aiškina, kad, girdi, prezidentas kuria dar vieną ministeriją, didina biurokratų skaičių. 

Matėme, kad regionų problemų, jų klausimų sprendimo negali aprėpti viena Vidaus reikalų ministerija, ji tiesiog nepajėgi visko spręsti. 

Policija, viešosios tvarkos palaikymas liko tarsi podukros vietoje. Vienas ministerijos departamentas su šiomis problemomis nesusitvarko, dabar daug klausimų iš kitų valstybės institucijų bus galima perduoti Regionų ministerijai. 

– Esate ekonomistas, gal turite receptą, kaip pritraukti šalies ir užsienio investicijų į Dzūkiją, kurios kurtų naujas darbo vietas tiek mieste, tiek kaime? Pavyzdžiui, Dzūkijoje rekreaciniai ištekliai, kaip potencialas, nėra išnaudojami, o Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam šio krašto gyventojui siekia tik 57,6 proc. šalies vidurkio. 

– Regionų ministerija spręs ir jūsų minėtus klausimus dėl investicijų skatinimo. Apie tai kalbėjausi ir su rajono mere. Alytuje gimė iniciatyva plėsti Pramonės parko teritoriją. Prie jo planuojama prijungti ir tam tikrą rajono dalį, vadinasi, susidarytų nemažas plotas, kuris bus patrauklus potencialiems investuotojams.

Aš pažadu, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija palankiai žiūrės į alytiškių užmojus ir planus, nes tai juk geras būdas pritraukti investuotojus – tiek šalies, tiek užsienio.

Mes negalime išmėtyti įmonių po visą Lietuvą. Juk joms rūpi ir gera infrastruktūra, ir patogus susisiekimas. Tad geriausia kurti tokius klasterius, kuriuos mes vadiname laisvomis ekonominėmis zonomis. 

Aišku, aš suprantu, kad mes visi norėtume tokio darbo, kurį galima atlikti ir šlepečių nenusiėmus, bet sutikime, kad šiame amžiuje taip retai būna, žmonės turi važinėti į darbą. Svarbu, kad jis nebūtų labai nutolęs nuo namų, būtų patogu susisiekti. Žinau, kad Simno gyventojai važinėja dirbti į Alytų, kitus miestus. Tik kad to darbo pačiame Alytuje ir rajone būtų. 

.......

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14066-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas