L. Andrikienė apie netinkamą ES lėšų panaudojimą: 4 proc. biudžeto, bet tai yra daugiau nei 6 milijardai

Septinti metai iš eilės – neigiama nuomonė

Europos audito rūmų (EAR)  paskelbtoje 2025 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo ataskaitoje auditoriai teigia, kad įvertintas ES išlaidų klaidų lygis tebėra per aukštas. Jie primygtinai ragina politikos formuotojus rengiant naujo daugiamečio 2028-2034 m. biudžeto modelį užtikrinti, kad nebūtų kartojami trūkumai, nustatyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (EGADP). 

• Auditorių vertinimu, 2025 m. netinkamai buvo panaudota 3,8 proc. ES biudžeto lėšų,
t. y. beveik 6,7 mlrd. eurų.
• Netvarkingi mokėjimai ir trūkumai daro poveikį ekonomikos gaivinimui po COVID-19 pandemijos.
• Iki 2027 m. ES skolinimasis gali pasiekti 1 trilijoną eurų.

2025 m. ES biudžeto išlaidos sudarė 176,3 mlrd. eurų. Auditoriai padarė išvadą, kad 2025 m. ES ataskaitose pateikiamas tikras ir teisingas vaizdas, o pajamų operacijose reikšmingų klaidų nenustatyta. Tačiau ES išlaidų klaidų lygis – reikšmingas ir plačiai paplitęs. Jis padidėjo iki 3,8 proc. palyginti su 3,6 proc. 2024 m. Todėl septintus metus iš eilės auditoriai dėl ES išlaidų pateikė neigiamą nuomonę.

Kokios dažniausios problemos?

Lietuvos deleguotoji EAR narė Laima Andrikienė buvo atsakinga už ataskaitos dalį „Kaimyninės šalys ir pasaulis“. Šiai su ES užsienio politikos įgyvendinimu susijusiai sričiai skirtas finansavimas pernai  siekė 17,2 mlrd. eurų, o klaidų lygis sudarė 2,5 proc., t. y. apie 430 mln. eurų.

Pasak L. Andrikienės, aukščiausi klaidų lygiai buvo susiję su sanglaudos finansavimu, kuriuo remiamas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir regioninė plėtra, taip pat su išlaidomis žemės ūkiui ir aplinkai. Sanglaudos finansavimo klaidų lygis padidėjo nuo 5,7 proc. 2024 m. iki 6,6 proc. 2025 m., o žemės ūkio ir aplinkos srities klaidų lygis padidėjo nuo 2,6 proc. iki 3,9 proc. Dažniausios problemos buvo viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas ir finansavimas projektų, kurie nebuvo tinkami finansuoti.

Dėl ko įspėja EAR narė ir kiek panaudojo Lietuva?

EAR narė L. Andrikienė įspėja, kad „didėjanti ES skolos našta gali turėti didelės įtakos būsimiems biudžetams“. Iki 2027 m. ES skolinimasis galėtų pasiekti 1 trilijoną eurų, tad reikia būti atsargiems dėl būsimų biudžetų – nepasiekus susitarimo dėl naujų pajamų šaltinių, gali pritrūkti ES biudžeto lėšų, todėl tektų priimti sudėtingus sprendimus, pavyzdžiui, dėl didesnių nacionalinių įnašų ir mažesnių užmojų.

„Plataus užmojo biudžetams reikalingos tokio pat plataus užmojo apsaugos priemonės, – teigia Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.

L. Andrikienė pastebėjo, kad auditoriai taip pat nustatė pažeidimų, susijusių su 45,4 mlrd. eurų suma, išleista pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP). 2025 m. buvo priešpaskutiniai EGADP įgyvendinimo metai. Iki metų pabaigos iš 359,9 mlrd. eurų, kuriuos įsipareigota skirti pagal šią priemonę, buvo išmokėta 237,5 mlrd. eurų, o trečdalis lėšų, t. y. daugiau kaip 122 mlrd. eurų, turi būti išmokėta 2026 m. 

Valstybių narių panaudota lėšų dalis labai skiriasi: iki 2025 m. pabaigos tik trys iš 27 ES valstybių narių panaudojo ne mažiau kaip 80 proc. lėšų. Lietuva panaudojo 46,3 proc. iš jai skirtų 2,3 mlrd. eurų.

Pasak L. Andrikienės, „metinė 2025 m. ES biudžeto vykdymo ataskaita išryškino du tarpusavyje susijusius prioritetus –  būtinybę stiprinti dabartinių ES išlaidų kontrolę ir užtikrinti, kad būsimame biudžeto modelyje plataus užmojo tikslai būtų derinami su aiškiomis, patikrinamomis ir veiksmingomis apsaugos priemonėmis.“