Kodėl banguoja medienos verslas?

Punioje veikiančioje bendrovėje „Medinukai“ jos direktorių Dainių Liutkauską sutikome apsirengusį darbiniais rūbais ir besidarbuojantį kartu su įmonės žmonėmis. 

Pamatę šiokį tokį mūsų nustebimą bendradarbiai sakė, kad pas juos įprasta, – kai reikia, pats vadovas imasi vadinamojo juodo darbo. Dainius tik šypteli ir pareiškia, kad visko būna… Kaip „Medinukams“ jau daugiau nei penkiolika metų pavyksta išsilaikyti rinkoje?

Pirmas verslas buvo nesėkmingas

Dainius pokalbiui ir puodeliui kavos pakvietė į jaukias, mediena kvepiančias administracines patalpas palėpėje. „Ne viskas mums ėjosi kaip sviestu tepta. Iš pradžių toje pačioje vietoje turėjome įmonę, gaminome briketus kurui. Sudėtingai mums klostėsi, tai buvo nelengvas procesas, taip ir nesubrendome juos gaminti masiškai. Nenoriu net prisiminti, bet maždaug kas trys mėnesiai persekiojo gaisrai“, – atviravo „Medinukų“ direktorius D. Liutkauskas.

Šalia įmonės gyvenantis Dainius kiekvieną dieną pasitikdavo su mintimi, ar vėl neapsilankys turtą naikinanti nelaimė. O ji čia kelią surasdavo daugeliu atvejų dėl tuomet turėtų neypatingai modernių gamybinių įrengimų.

Punioje ėmęs kurti briketų gamybos verslą vyras prisipažino, kad pirmas buvo nesėkmingas. 

Beje, Punia, kaip Dainiaus verslo vieta, atsirado po kito Alytaus rajono krašto – Miroslavo. Iš pradžių čia buvo gaminti briketai. Į Punią jis perkeltas, įsigijus buvusio kolūkio dirbtuvių pastatus.

Daugėjo užsakymų pjaunamoms lentoms

D. Liutkauskas lentų pjovimu šiek tiek užsiėmė dar turėdamas pažymas individualiajai veiklai. Bet, kaip pats sako, užsakymų daugėjo ir 2008-aisiais įsteigė bendrovę „Medinukai“.

Koks gali būti kitas pavadinimas, jei įmonė dirba su mediena? O taip pavadinti bendrovę sumanė pats Dainius. Ir ji veiklą pradėjo vykdyti Punioje įsigytose, po apsilankiusių nelaimių atnaujintose patalpose.

Čia nuolat darbuojasi trys pažangūs lentoms pjauti skirti gateriai, veikia medienos džiovinimo linija, kurioje lentos džiovinamos nuo 10 iki 120 dienų. Yra patalpos medienai sandėliuoti. O svarbiausia, reikia nusispjauti per petį, daugiau nei per penkiolika metų nebūta nė vienos anksčiau vos ne persekiojusios nesėkmės. 

„Didžiausia bėda, kai sužinai: lentas pirkusi įmonė bankrutavo ir pinigų nesusigrąžinsi. Didesnė ar mažesnė pinigų suma kartais nuplaukia. Manau, kad taip yra kiekviename versle“, – „Medinukų“ direktorius nesistengia verslo aplinkos piešti vien baltomis spalvomis.

Didžiausia paklausa – ąžuolinių lentų

Milijonus į verslą investavusiuose „Medinukuose“ pagal užsakymus pjaunamos įvairiausio medžio – beržo, uosio, juodalksnio, ąžuolo ir net riešutmedžio lentos.

Dainiaus teigimu, visa mediena, išskyrus iš Vokietijos perkamą riešutmedį, yra iš Lietuvos: „Riešutmedžio lentoms būna išskirtinai brangūs  baldininkų  užsakymai. O didžiausią paklausą turi ąžuolinės lentos, šiuo metu jos  sudaro net 90 procentų visų mūsų pardavimų.“

„Medinukų“ direktorius tam turi vienintelį paaiškinimą – tai tvirtas, solidus,  prabangos jausmą suteikiantis medis.

„Medienos verslas yra banguojantis, jis priklauso nuo rinkos. Kuo turtingesni žmonės, tuo daugiau užsakymų turi baldininkai ir grindininkai gaminiams iš medienos“, – pastebi D. Liutkauskas.

Jei „Medinukai“ užsakymais nesiskundžia, darbuotojų yra padaugėję nuo 20 iki 35, vadinasi, yra nemažai turtingų žmonių. Į tokį pastebėjimą Dainius sureaguoja pareikšdamas: „Beveik visas mūsų lentas nuperka Lietuvos baldų ir grindų gamybos įmonės. Tik šiek tiek išvežame į Vokietiją.“

Dabar šioje įmonėje darbuojasi visa Liutkauskų šeima: ir žmona, ir abu sūnūs. Vytenis atsakingas už pardavimus, Mantas – už tiekimus, žmona Dovilė buhalteriauja. Tad „Medinukų“ verslas valdomas patikimai. Juk nuo to, pasak Dainiaus, priklauso sėkmė. O jos vienai didžiausių Punios krašto bendrovių netrūksta.

Daugiau žiūrėkite laikraščio „Alytaus naujienos “ videoreportaže iš Punios: