Kastos ir narkotikai

Alytuje pateiktas maišelis su blakėmis. Kaip pažymi Seimo kontrolieriai, šiuo metu absoliuti dauguma nuteistųjų gyvena bendrabučio tipo patalpose. Vienoje tokioje patalpoje gali būti apgyvendinta iki 24 asmenų, nemaža dalis jų miega dviaukštėse lovose, todėl nėra užtikrinamas net minimalus privatumas. Jo stoka kelia įtampą. Taip pat įtampą kelia ir senose medinėse grindyse įsiveisę parazitai. Antai Alytaus kalėjime vienas nuteistasis kontrolieriams pateikė maišelį su, jo teigimu, per naktį sugautomis blakėmis.

„Normalieji“ ir „nuskriaustieji“. Dėl pareigūnų stygiaus bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gyvena beveik neprižiūrimi. Tokia padėtis sudaro sąlygas įsitvirtinti ir plisti kriminalinei subkultūrai – kastų sistemai.

Nuteistieji save priskiria dviem pagrindinėms kastoms: „normaliųjų“ ir „nuskriaustųjų“. Pirmajai priklauso vadinamieji „vierchai“ arba „bachūrai“, užimantys aukščiausią vietą neformalioje hierarchijoje, taip pat „paprasti“ ar „normalūs“ nuteistieji. „Normaliųjų“ kastai priskiriami ir dirbantys nuteistieji, vadinami „muchamorais“. Šiai grupei nepriklauso koridorius ir tualetus valantys asmenys, nes pagal kastų subkultūros taisykles „šluotą į rankas“ ima tik savęs negerbiantys nuteistieji, todėl jie atsiduria „nuskriaustųjų“ padėtyje.
„Nuskriaustieji“ savo ruožtu skirstomi į dar tris kastas. Aukščiausią poziciją šioje grupėje užima vadinamieji „gaidžiai“. „Ožiais“ arba „kaziolais“ vadinami nuteistieji, kurie teikia informaciją pareigūnams. Šioje kastoje papildomai gali būti išskiriami „drambliai“ – asmenys, apskritai atsisakantys gyventi pagal kriminalinės subkultūros taisykles. Žemiausią hierarchijos laiptelį užima „šliapos“ – nuteistieji, atliekantys bausmę už seksualinius nusikaltimus.

Visuose kalėjimuose „nuskriaustųjų“ kastai priskiriami nuteistieji maistą gali atsiimti tik prie jiems skirtų langelių.

Narkotikai. Patikrinimų metu kontrolierių kalbinti nuteistieji neslėpė žinantys, iš ko kalėjimuose galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. „Vierchų“ kastai priskiriami nuteistieji patys dažniausiai jų nevartoja, tačiau organizuoja neteisėtų psichotropinių medžiagų patekimą į kalėjimus ir jų platinimą.

Kalėjimų perimetrui stebėti pareigūnai pradeda naudoti dronus, taip pat įgyvendinamas „Saugaus laiško“ projektas, pagal kurį nuteistiesiems įteikiamos tik skenuotos jiems adresuotų laiškų kopijos.

Smurtas. Seimo kontrolierių įstaigos tvirtinimu, nepaisant, kad dauguma apklaustų nuteistųjų nurodė, jog nuolatinis ar pasikartojantis fizinis ir psichologinis smurtas kalėjimuose dažnai suvokiamas kaip neišvengiama kasdienybės dalis, pagalbos galimybės nukentėjusiesiems paaiškėjo esančios itin ribotos.

Pavyzdžiui, Alytaus kalėjime tikrinimo metu iš 7 psichologų etatų buvo užimta tik 3,25.

Tarp pačių nuteistųjų pagalbos ieškojimas yra siejamas su papildoma rizika. Kai kurie asmenys net  prašo laikinai juos izoliuoti rakinamose kamerose, kuriose gali būti iki dviejų parų. O toks sprendimas laikomas bendradarbiavimu su pareigūnais ir vertinamas kaip kastų subkultūros taisyklių pažeidimas, todėl nuteistieji dažniau renkasi kentėti smurtą arba apsiginti patys.