Kas suvalgo pieno pelną: perdirbėjai gąsdina bankrotu, ūkininkai – paskutinės karvės pardavimu (0)

Gin­tau­tas KNIUKŠ­TA, zurnalistas@alytausnaujienos.lt
Parašykite autoriui
Stepankevičius
Kone kiekvieną savaitę šalyje kyla diskusijos dėl mažų pieno supirkimo kainų, Pieno įstatymo ar ūkininkų santykių su perdirbėjais. Kol kas visi vieningai sutaria tik dėl vieno: pienininkystei verkiant reikia ilgalaikės valstybės žemės ūkio politikos tęstinumo, nes per metus kardinalių pokyčių neįvyko, situacija ir toliau nesikeičia. Vieni skaičiuoja milijoninius pelnus, o ūkininkai parduoda paskutines karves.

Perdirbėjai, tiesa,  turi geležinį argumentą – jie investuoja tik iš uždirbto pelno, o be investicijų rinkoje tiesiog neišgyventų ir jų lauktų bankrotas. Paskutiniame pieno gamintojų posėdyje, kuriame dalyvavo ir alytiškiai ūkininkai, AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa akcentavo, kad per pusę metų įmonė uždirbo 9 mln. eurų pelno, prognozuojama, kad metinis pelnas sieks 18 mln. eurų. 

Anot jo, pieno supirkimo kainos padidinimas vienu centu įmonei kainuotų 6 mln. eurų, tuo tarpu „Alytaus naujienų“ kalbinti ūkininkai sako, kad esant dabartinei situacijai, net ir vienu ar pusantro cento didesnė kaina būtų reikšminga parama, tiesiog padėtų išgyventi.

Lietuvoje pieno supirkimo kaina šiuo metu išlieka net 16 proc. žemesnė už ES vidurkį, mūsų šalis kartu su Rumunija ir Vengrija rikiuojasi ES kainų lentelės dugne.

Ūkininkai atvirai kalba apie  šiandienos šeimos ūkių kasdienybę. Darbas iki išnaktų ir be perspektyvos? 

Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, ūkininkaujantis Marius Stepankevičius valdo 60 ha žemės ir augina mėsinius veršelius. Jo tėvukai Audrius ir Lina bei brolis Rokas dirba atskirai – valdo pieno ūkį ir laiko keliasdešimt karvių. Tiesa, pieno perdirbėjams jie neparduoda – patys gamina sūrius ir sviestą.

Ūkininkas nemano, kad  mėsinė galvininkystė yra išeitis, nes rinkos ratas nuolat apsisuka – vienu metu pelningesnis pienas, kitu – mėsa. Didžiausia problema, pasak jo, yra požiūris į smulkiuosius.

„Mano mama sūrius gamina iki išnaktų, o anksti ryte vėl keliasi melžti karvių. Dirbi kaip robotas, o perspektyvų nematai. Abejoju, ar šiuolaikinis jaunimas šiandien ryžtųsi tokiam alinančiam darbui“, – sakė „Alytaus naujienoms“ ūkininkas. 

Didžiulė šalies pieno sektoriaus problema – žaliavos trūkumas. Vien „Rokiškio sūris“ per metus iš Latvijos ir Estijos atsiveža pieno daugiau kaip už 100 mln. eurų.

Marius stebisi tokia logika: „Argi iš Estijos pirkti pieną labiau apsimoka? Tikrai ne. Perdirbėjai iš pradžių kaimo ūkininkams pasiūlo gerą kainą, visi trina rankomis, o vėliau pradeda mažinti po centą. Kai surenkami dideli kiekiai, tie centai virsta tūkstantiniais nuostoliais ūkininkams.“

Iš Lietuvos iškeliauja milijonai, o specialistų vertinimu, net ir nealindami žemės šalies ūkininkai galėtų per metus primelžti 4–5 mln. tonų pieno. Tad kokia pieno gamintojų ateitis, jeigu šiuo metu traukiasi ne tik tie, kurie laiko 1–2 karves, bet ir 20 karvių turintys ūkiai?
M. Stepankevičius sako, kad deklaruojamo siekio išlaikyti šeimos ūkius jis nemato, niekam jie neįdomūs. 

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai