„Kas­met at­žve­jo­ju 256 die­nas, bet na­mo žu­vies par­ne­šu tik kar­tą“

Ar iš­vy­kos žve­jo­ti tu­ri tiks­lą?

Mo­des­tas pa­sa­ko­ja, kad kiek­vie­na žūk­lė tu­ri tiks­lą, va­žiuo­ji ir ži­nai, kad šį kar­tą gau­dy­si kar­pį ar ka­ro­sus, o gal­būt ban­dy­si suž­ve­jo­ti ly­de­kų ar eše­rių. „Kar­tais žve­jui tie­siog no­ri­si vie­nat­vės, su­si­lie­ji­mo su gam­ta pa­lai­mos. Ta­da ei­ni žu­vau­ti ten, kur nė­ra žmo­nių, kur var­lės, van­duo, žo­lių šna­rė­ji­mas, kur esi tik tu, šuo ir meš­ke­rė“, – sa­ko Mo­des­tas.

Daž­nam šuns vaid­muo me­džiok­lė­je dar įsi­vaiz­duo­ja­mas, bet žve­jy­bo­je… Pa­šne­ko­vas ati­ta­ria, kad Bar­tas pri­trau­kia žu­vis, o su­gau­tas sie­kia pa­bu­čiuo­ti. Su juo žve­jo­ti links­ma. „Žūk­lė­je ne­ven­ki­te eks­pe­ri­men­tų. Tai in­tri­ga – juk ne vi­sa­da ži­nai, kas pa­si­tei­sins, kas ne. Bet tai ir įdo­mu, kau­pia­ma pa­tir­tis“, – mo­ko pro­fe­sio­na­lus žve­jys. Kas ki­ta – čem­pio­na­tai, kur ko­man­da tu­ri dirb­ti tiks­liai kaip laik­ro­dis. Tre­čius me­tus ne­si­kei­čian­ti Lie­tu­vos spor­ti­nės po­le­di­nės žūk­lės ko­man­da šie­me­tį ko­vą Mon­go­li­jo­je vy­ku­sia­me 20-aja­me pa­sau­lio čem­pio­na­te pa­sie­kė tai, ko kol kas pa­da­ry­ti ne­su­ge­bė­jo jo­kia ki­ta pa­sau­lio ša­lis: ko­man­di­nė­je įskai­to­je – auk­sas, as­me­ni­nė­je – ant ap­do­va­no­ji­mo pa­ky­los vien lie­tu­viai. Žve­jy­bos is­to­ri­jo­je to­kio re­zul­ta­to nė­ra bu­vę. Ap­skri­tai, kaip tei­gia sta­tis­ti­ka, Lie­tu­vos po­le­di­nės žūk­lės rink­ti­nė pa­sau­lio čem­pio­nų var­dą lai­mi 3 kar­tą per pas­ta­ruo­sius 5 čem­pio­na­tus ir yra pa­sau­li­nio rei­tin­go ly­de­rė.

„To­kia tvar­ka, kad tre­ni­ruo­ja­ma­si tuo­se van­de­ny­se, ku­riuo­se vyks­ta var­žy­bos. Tu­ri pri­si­tai­ky­ti prie vie­ti­nės žu­vies, ji sten­gia­si ir­gi bū­ti gud­ri. Jau tik pri­si­mi­ni­muo­se to­kie meš­ke­rio­ji­mai, kaip vai­kys­tė­je pas mo­čiu­tę, ka­da at­si­ver­ti rąs­tą, pa­si­i­mi slie­ką ir ei­ni meš­ke­rio­ti. Ren­gi­ma­sis var­žy­boms – mil­ži­niš­kas dar­bas, daug jau­ko pa­kei­ti, pi­ni­gų įde­di ir lai­ko ne­skai­čiuo­ji. To­kie jau mes esa­me. Per dvi sa­vai­tes tru­ku­sias tre­ni­ruo­tes Mon­go­li­jo­je ra­do­me bū­dą, kaip šer­ti žu­vį, kad kib­tų ak­ty­vi, ag­re­sy­vi žu­vis. Dir­bo­me iš­si­juo­sę. Var­žy­bos vy­ko žie­miš­ko­mis są­ly­go­mis – spau­dė be­veik 30 laips­nių šal­tis, o eže­ro le­do sto­ris vie­to­mis sie­kė pus­an­tro met­ro. Vy­ko­me 20 žmo­nių, bet var­žy­bų me­tu žu­vį gau­do tik 5 ko­man­dos na­riai, ki­ti – tal­ki­nin­kai. Čem­pio­na­tuo­se mo­no­to­ni­jai nė­ra vie­tos“, – tei­gia Mo­des­tas. Pa­pra­šy­tas pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie mon­go­lų žve­jy­bos ypa­tu­mus, tei­gė, kad ir šios tau­tos žve­jai žu­vį gau­do taip, kaip ir lie­tu­viai. „Mon­go­li­jos eže­rai la­bai žu­vin­gi, at­vy­kę iš­gir­do­me, kad da­ly­vau­si­me žu­vin­giau­sia­me čem­pio­na­te. Taip ir bu­vo. Po­le­di­nė­je žūk­lė­je per tris va­lan­das iki 20 ki­log­ra­mų žu­vies bu­vo ga­li­ma su­gau­ti. Dau­giau­sia ki­bo kuo­jos ir ne­ma­žos“, – me­na pro­fe­sio­na­lus žve­jys.

Sva­jo­nių žu­vį Mo­des­tas jau pa­ga­vęs

Žve­jo ge­nai At­ma­na­vi­čių gi­mi­nė­je per­duo­da­mi iš kar­tos į kar­tą: se­ne­lis Vac­lo­vas At­ma­na­vi­čius sa­vo lai­ku bu­vo žve­jų žve­jys, vė­liau Vac­lo­vas jau­nes­ny­sis, Mo­des­to tė­vukas, be žve­jy­bos ne­ap­si­ė­jo. O nuo tri­jų me­tų link Ne­mu­no žval­gė­si ir Mo­des­tas. „Ne­ga­liu žve­jy­bos pa­leis­ti, tai dau­giau ne­gu po­mė­gis, dau­giau ne­gu ho­bis, tai – dar­bas, hobis ir pomėgis kartu sudėjus. Ne­tu­riu iliu­zi­jų, kad sū­nus bus žve­jys, jis dau­giau lin­kęs šach­ma­tus lan­ge­liais pa­ve­džio­ti, nors abi ne­re­tai nu­le­kia­me pa­žve­jo­ti“, – tei­gia.

Pa­si­do­mė­jus, ar sva­jo­nių žu­vį Mo­des­tas jau pa­ga­vęs, vy­ras ati­ta­rė, kad taip, jo gy­ve­ni­mo žu­vis – žmo­na Eg­lė, abu dar tu­ri ir ma­žes­nę žu­ve­lę – duk­ry­tę Ele­ną ir jau ne­ma­žą žu­vi­ną – sū­nų Tau­rą. 

„Čia kal­bė­jau per­kel­ti­ne pras­me, apie šei­mos na­rius, ku­riems esu dė­kin­gas, kad lei­džia man tiek daug žve­jo­ti. Be jų ne­bū­čiau tiek pa­sie­kęs. O kal­bant apie lai­mi­kius, tai di­džiau­sia su­gau­ta žu­vis – 1met­ro ir 92 cen­ti­met­rų ša­mas, aiš­ku, iš­vilk­tas iš Ne­mu­no. Ir su pa­gal­ba, nes bu­vo ge­ro­kai už ma­ne di­des­nis. Grū­miau­si ke­lias va­lan­das. To­kios žu­vies re­a­ly­bė­je ne­bu­vau ma­tęs, tik per TV ka­na­lus apie žve­jy­bą. Svė­rė per 60 ki­log­ra­mų“, – me­na Mo­des­tas ir pa­tiks­li­na, kad nė­ra ma­tęs, jog kas nors ir kur nors bū­tų su­ga­vęs di­des­nę žu­vį. Ir ne­gir­dė­jo, kad kaž­kas Lie­tu­vo­je bū­tų su­ga­vęs ir di­des­nę, ne­gu pa­vy­ko jam, ly­de­ką. Mo­des­to pa­gau­to­ji ly­de­kai­tė bu­vo met­ro ir 14 cen­ti­met­rų.

Pa­šne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, mū­sų ša­lies van­de­ny­se žu­vies ne­sto­ko­ja­ma. Žve­jai yra įro­dę, kad per 5 va­lan­das ga­li­ma ir 30 ki­log­ra­mų su­gau­ti. Ko­kia žu­vis Mo­des­tui ska­niau­sia? „Ska­niau­sia? Net ne­at­si­me­nu, ka­da jos val­giau. Aš su­gau­tą žu­vį pa­lei­džiu at­gal. Gal star­kis, kar­šis? Šie­met tik kar­tą par­ne­šiau žu­vies, nes pra­šė. Bet re­cep­to tai klaus­kit žmo­nos“, – žve­jo at­sa­ky­mas pri­mi­nė pa­tar­lę apie bat­siu­vį be ba­tų…

Ne vie­nam ky­la klau­si­mų, ar suž­ve­jo­ta ir pa­leis­ta žu­vis ne­nu­ken­čia? Mo­des­tas ti­ki­na, kad ji ir to­liau plau­kio­ja kaip plau­kio­ju­si. Pro­fe­sio­na­laus žve­jo pa­ste­bė­ji­mu, Dzū­ki­jos jū­ro­je – Du­sios eže­re ty­ri­mų tiks­lais bu­vo gau­do­mos ir žy­mi­mos žu­vys. Po ke­lis kar­tus ta pa­ti žu­vis bu­vo pa­gau­ta bei vėl pa­leis­ta.

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 14021-ąjį numerį.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas*

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt