Karvių mažėja, supirkimo kainos krenta, o pieno upės nesitraukia

Argumentai, kodėl labiau apsimoka pieną nemokamai išdalinti gyventojams nei parduoti supirkėjams, – labai paprasti.Dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ir pabrangusių degalų, trąšų, pašarų bei energetinių išteklių daugelis Dzūkijos ūkininkų moja ranka į pienininkystę, išparduoda karves ir žvalgosi kitų verslų. 

Antai Alytaus rajone ūkininkaujantis Nerijus Pliauga „Alytaus naujienoms“ tvirtino, kad turimos karvių bandos atsisakys. Pasak ūkininko, sentimentų šiam verslui daug, bet viskas turi pradžią ir pabaigą, nes buvo per daug dienų, kai galvodavo, jog produkciją labiau apsimoka atiduoti nei parduoti.

Net garsūs ekonomistai nesiryžta iš esmės komentuoti  pieno supirkimo kainų svyravimo „žirklių“ – mažiausia kaina apie 12 centų už litrą, o didžiausia – apie 40. Labiausiai nukenčia šeimos ir vidutiniai ūkiai, o pienas pilamas į bendrą katilą.

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) neseniai pranešė, kad ir šiemet,  tarkime, paskutinį vasaros mėnesį, natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 360,85 Eur/t ir buvo 26,4 proc. mažesnė nei tuo pačiu metu pernai. Tuo tarpu iš stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis išliko stabili ir sudarė 67,42 proc. viso supirkto natūralaus pieno.

Jau ne pirmus metus ūkininkai tvirtina patekę į gilią krizę – Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Ar toks  ryškus kritimas fiksuotas ir kitose pagrindinėse pieno eksporto šalyse? 

Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro duomenimis, pavyzdžiui, praėjusiais metais ES žalio pieno supirkimo kainų vidurkį viršijo beveik pusės šalių narių mokėtos supirkimo kainos.

Vokietijoje, kaip vienoje iš didžiausių ES žalio pieno gamybos šalyje, žaliavos vidutinė supirkimo kaina 1,9 proc. viršijo ES žalio pieno supirkimo kainų vidurkį. Tuo tarpu Lietuvoje (7,8 proc.), Rumunijoje – (17 proc.)  vidutinės žaliavos supirkimo kainos neviršijo ES kainų vidurkio.

ŽŪDC duomenys rodo, kad Lietuvos pieno supirkimo įmonės rugpjūtį supirko 131,33 tūkst. tonas natūralaus pieno – 1,3 proc. daugiau nei liepą, tuo tarpu per metus pieno gamintojų skaičius sumažėjo 1 tūkst. 478 ūkiais.

Ką tai reiškia? Ūkių mažėja, o pieno upės nesitraukia? 

ŽŪDC tvirtina, kad  Lietuvos pieno sektorius keičiasi: didėja bandos, auga produktyvumas. Pavyzdžiui, pieninių karvių skaičius per dešimtmetį sumažėjo maždaug trečdaliu, o bendras primelžto pieno kiekis – tik apie 6 proc. 

Vidutinis primilžis iš vienos kontroliuojamos karvės 2016–2025 m. padidėjo nuo 5,5 iki 7,6 tonos, arba 38 proc, o per dešimtmetį vidutinė pieninių karvių banda Lietuvoje padidėjo nuo maždaug 6 iki 15 karvių.

Visą straipsnį skaitykite gavę naujausias „Alytaus naujienas“.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.