Kaip veikia „verpstės“ principas Užupių kultūros židinyje (0)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@alytausnaujienos.lt
Parašykite autoriui
 Irena Pačiauskienė
Yra tokia teorija, kad įvairiose srityse dirbančius specialistus galima vertinti „verpstės“ principu: viename jos gale yra nelabai daug, bet fantastiškų darbuotojų, kitame – irgi nedaug, bet prastų, o per vidurį dauguma, tai yra geri darbuotojai. Alytaus rajono viešosios bibliotekos filialų bibliotekininkams „verpstės“ niekaip nepritaikysi, čia visi dirba su ugnele, žavesiu ir įkvėpimu. Užupių kaimo biblioteka, kuri 2023-ųjų sausį iš Užupių g. 10 pastato trečiojo aukšto persikėlė į pirmąjį, naujai sutvarkytas patalpas, kuriose verda ir vietos bendruomenės gyvenimas, tapo prieinama kiekvienam gyventojui. Už šio kultūros židinio jaukumą lankytojai dėkingi bibliotekininkei Irenai Pačiauskienei.

Tai žmogus, su meile puoselėjantis skaitymo kultūrą, organizuojantis parodas bei edukacijas ir gebantis rasti raktą į kiekvieno skaitytojo – nuo mažiausio iki senjoro – širdį. Bibliotekos filialas turi gerokai per šimtą nuolatinių skaitytojų, o ir knygų fondas gana turtingas. 

I. Pačiauskienę kalbina Aldona Kudzienė.

– Tvirtinasi stereotipas, kad gyvenvietėse nebelikę kultūrinio gyvenimo. Ar Užupiuose, seniūnaitijos centre, žmogui dar priklauso kultūra?

– Teigiama, kad žmonės geriau jaučiasi turėdami netoliese kultūrinį židinuką. Užupiuose likusi vienintelė vieta, kur kaimo žmonės gali ateiti ir pabendrauti – tai biblioteka ir kaimo bendruomenės namai. Biblioteka jau seniai yra ne tik knygų išdavimo vieta, o bibliotekininkas vietos žmonėms – patarėjas, guodėjas, net ir socialinis darbuotojas. 

– Kaimiškųjų teritorijų bibliotekininkai dažnai yra tikrieji bendruomenės šviesuliai, saugantys ne tik knygas, bet ir kaimo istorijas. Kuo istoriškai svarbi Užupių gyvenvietė? Ką pirmiausia suskubtumėte parodyti keliautojui, pirmą kartą užsukusiam į Užupius?

– Nuo XXI amžiaus pradžios Užupiai auga kaip priemiesčio gyvenvietė. Į šiaurę nuo Užupių teka upė Alovė. Gyvenvietėje įsikūrusi kaimo sodyba „Deila“ ypatingai puoselėjanti aplinką. Šalia – graži poilsio erdvė. Gyventojai linkę tvarkytis, nori gyventi jaukiau. Ir pati apylinkių gamta ypatinga. Mes dalijamės informacija su jos ieškančiaisiais, dažnai tampame pagalbininkais.

– Kokiai veiklai, be knygų išdavimo, suburiate žmones? Kokiu pasiekimu ar renginiu labiausiai didžiuojatės? 

– Išlikę gražūs prisiminimai iš susitikimo su Alytaus krašto literate Palmyra Pracuviene, floristikos, stalo dekoravimo, kompozicijų iš natūralių gamtinių medžiagų kūrėjos Laimos Zajančiauskienės edukaciniu renginiu, skirtu Velykoms, mokytojos metodininkės Audronės Jusienės edukaciniais užsiėmimais. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad skaitytojai kasmet noriau dalyvauja skaitymo iššūkyje ,,Vasara su knyga“.

– Užsiminkite ir apie savo pomėgius.

– Pati turiu nemažai pomėgių: mėgstu grybauti, domiuosi sporto varžybomis, ypač krepšinio, lankau spektaklius ir, be abejo, mėgstu skaityti.

– Ką skaito Dzūkijos kaimų ir gyvenviečių žmonės ir kokią knygą rekomenduotumėte jiems būtent dabar?

– Tarp bibliotekos skaitytojų vis dar populiariausia romantinė literatūra ir detektyvai. Man gilų įspūdį paliko ką tik perskaityta JAV rašytojos Alison Hammer knyga ,,Tu. Aš. Mes“. Tai jautri istorija apie šeimą, kuri susiduria su neišvengiamu likimu. Šią knygą rekomenduočiau perskaityti kiekvienam skaitytojui. Pati esu detektyvų mėgėja, noriai imuosi Chrio Carter, Rachelės Abbott ir Angelos Marsons detektyvų.

– Ar dar yra skaitytojų, kurie prašo „duokite man ką nors apie kaimą, ūkį“, ar visi nori pabėgti į detektyvų ir romanų pasaulį?

– Vyresnio amžiaus skaitytojai mėgsta skaityti knygas ir apie kaimo istorijas, daržininkystę bei sodininkystę, liaudies mediciną, literatūrą apie tremtį. Skaitytojai domisi ir periodine spauda. Užupių moterys knygas skaito dažniau negu vyrai.

– Kokia yra „nematoma“ bibliotekininko darbo pusė?

– Daugelis įsivaizduoja, kad bibliotekininkas tik išduoda knygas, tačiau šiandien ši profesija siejasi ir su informacinėmis technologijomis, kurioms atvertos plačios erdvės. Reikia technologijas išmanyti ir mokėti bendrauti su skaitytojais bei sugebėti spręsti konfliktus tarp lankytojų. Ne vietoje ir ne laiku pasakytas žodis gali įskaudinti žmogų. Tad kartais savo nuomonę pasilaikau sau.

– Jei šios kultūrinio židinuko durys užsivertų, kur dėtis vyresnio amžiaus kaimo gyventojui, kuriam biblioteka yra pagrindinis langas į pasaulį? Kas nutinka kaimui, kai jame nebelieka bibliotekos?

– Biblioteka, kaip minėjau, dažnai yra paskutinis kultūros ir socialinio gyvenimo židinys kaimuose. Uždarius biblioteką neliktų vietos, kurioje burtųsi bendruomenė, vyktų popietės, parodos ir kūrybinės dirbtuvės. Vietos žmonės prarastų susitikimų vietą, į kurią galima ateiti pasikalbėti, pabendrauti, tiesiog išgerti kavos ar arbatos puodelį.

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai