Kaip neprižiūrimose kapavietėse atsiranda nauji kapai?

Sąrašai – daugiau nei prieš dešimt metų

Prieš aštuoniolika metų Vyriausybė, įgyvendindama Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, patvirtino iki šiol galiojančias kapinių tvarkymo taisykles ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarkos aprašą. Šiuose teisės aktuose reglamentuotas neprižiūrimų ir stebimų kapaviečių nustatymas bei jų suteikimas kitiems prižiūrėtojams.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Kapaviečių (kapų)  pripažinimo neprižiūrimomis ir indentifikavimo komisijos pirmininkė Jūratė Grinienė sakė, kad vadovaujantis šiuo teisės aktu, kapavietė pripažįstama neprižiūrima, prieš tai ją stebint ne mažiau kaip dvejus metus ir ne ilgiau kaip trejus metus: „Per šį laikotarpį komisija vyksta apžiūrėti kapaviečių ne rečiau kaip tris kartus per metus ir ne dažniau nei kas trys mėnesiai.“

Komisijos pirmininkės teigimu, miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Žmonių palaikų laidojimo Alytaus kapinėse, jų tvarkymo ir lankymo taisyklėse  numatyti požymiai, pagal kuriuos kapavietės pripažįstamos neprižiūrimomis. Pavyzdžiui, paminklai suirę ir keliantys pavojų praeiviams, ant jų užrašai – neįskaitomi, neprižiūrimi želdiniai, kapų vietos – apaugusios žole, sunku įžvelgti jų ribas.
Daugiau nei prieš dešimt metų miesto savivaldybėje atsirado neprižiūrimų ir stebimų kapaviečių sąrašai. Dabar savivaldybės tinklalapyje juos galima rasti vienoje vietoje – ne tik aprašomos tokių kapaviečių vietos, bet yra ir jų nuotraukos.

Kiek neprižiūrimų ir stebimų kapaviečių?

Alytaus miesto savivaldybė turi trejas riboto naudojimo kapines, jau minėtose Klevų ir Daugų gatvėse bei Savanorių gatvėje. Pagal pagrindines nuostatas pirmosiose dvejose į turimas kapavietes mirusiuosius galima laidoti su karstais ir urnomis, dar atrandama ir naujų vietų urnoms. Savanorių gatvėje į turimas kapavietes laidojamos tik urnos.

Dabar pagrindine alytiškių laidojimo vieta yra laikomos Užupių kapinės, užimančios daugiau kaip 14 hektarų.

Savivaldybei ėmus skelbti neprižiūrimas ir stebimas kapavietes Klevų ir Daugų gatvės kapinėse, anot J. Grinienės, atsirado labai nedaug, tik vienas, kitas, kuris ėmėsi jas prižiūrėti. Tad neprižiūrimas kapavietes pradėta suteikti naujoms laidojimo vietoms, nes gyventojai, neturintys kapaviečių Alytaus kapinėse, mirus artimam žmogui, dažnai prašo suteikti laidojimo vietas minėtose kapinėse. Taip Daugų ir Klevų gatvių kapinėse vietoj neprižiūrimų kapaviečių  atsirado nauji kapai. O juose mirusieji palaidoti ne tik urnose, bet ir karstuose.

Per pastaruosius metus Daugų gatvės kapinėse nustatytos 78, Klevų gatvės kapinėse – 61 neprižiūrima kapavietė. Pirmojo Alytaus kapinėse toks statusas suteiktas kapavietėms, esančioms senojoje jų dalyje. Daugų gatvės kapinėse naujai užlaidotos 34, Klevų gatvės kapinėse – 22 kapavietės.

Šiuo metu Daugų gatvės kapinėse kaip galbūt neprižiūrimos stebimos 87, o Klevų gatvės kapinėse – 60 kapaviečių.
Jau stebima ir 30 kapaviečių Savanorių gatvėje. O Užupių kapinėse, kaip naujausiose, tokių žingsnių dar nesiimama.

„Ne visi sutinka imti senas kapavietes“

Ar miesto gyventojai  sužinoti apie tai, kad galima gauti kapavietę vietoj neprižiūrimos Daugų ar Klevų gatvėse turi galimybę tik savivaldybės tinklalapyje?

Pasak J. Grinienės, ne vien tik: „Kai mirusiojo artimieji ateina į savivaldybę gauti leidimą laidoti miesto kapinėse, visada paklausiama, ar jie turi kapavietę, ar reikia suteikti naują. Žinoma, pirmiausia siūlomos Užupių kapinės. Tačiau paaiškinama, kad galima gauti kapavietę laidoti ir Daugų ar Klevų gatvių kapinėse į neprižiūrimas kapavietes. Ne visi sutinka imti senas kapavietes, nes neretais atvejais reikalaujama išsaugoti paminklus, kryžius ar tvoreles. Nors šiose kapinėse neturime į kultūros paveldą įrašytų objektų, bet kai ką išsaugoti nusprendžia komisija. Negali būti sunaikinti paminklai, jeigu jie yra, kai kurie unikalūs kryžiai ar tvorelės.“

Vidaus administravimo skyriaus vedėja Asta Kimantė ir jos pavaduotoja J. Grinienė kelis kartus akcentavo, kad savivaldybei turi būti žinoma  ne tik apie kapavietėse palaidotus asmenis, bet ir juos prižiūrintys žmonės, pastarųjų  kontaktiniai duomenys. Beje, radus lenteles ant neprižiūrimų kapų, prašoma neliesti, o iškilus neaiškumams, kreiptis į savivaldybę.

Jeigu duomenų apie kapavietę apskritai nėra, norint ją identifikuoti, neužtenka savivaldybėje pasakyti, kad vienas ar kitas asmuo prižiūri kapą ir neva tokiu būdu įgyjama galimybė įteisinti laidojimo vietą. Vidaus administravimo skyriaus darbuotojos įvardijo pagrindinius teisinius reikalavimus, siekiant identifikuoti kapavietę: rašytiniame prašyme savivaldybei turi būti nurodyti giminystės ryšiai su palaidotais žmonėmis, pateikti mirties faktą liudijantys dokumentai, paaiškintos aplinkybės, dėl kurių neišliko duomenų apie kapą.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.