Kaip išsaugojome savo kalbą

Kaip išsaugojome savo kalbą (0)

Birutė MALAŠKEVIČIŪTĖ

2025-06-17

Pirmoji Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864–1904“ skulptūra. Nuotr. iš J. Rimantas „Petras Rimša pasakoja“, 1964.

Birželį minima Sąjūdžio diena. 1988 m. šią dieną susikūręs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis užkūrė tikrą atgimimo vajų. Atsigręžta į vieną iš pamatinių tautos ir valstybės vertybių – kalbą. Pirmieji apie lietuvių kalbos pozicijų stiprinimą prakalbo Lietuvos rašytojai, iš jų estafetę perėmė Mokslų akademija, kitos sąjungos ir organizacijos. Kalbos klausimas atgimstančiai tautai buvo vienas svarbiausių. Taip 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio spaudžiama tuometė valdžia pripažino lietuvių kalbą valstybine. Muziejininkė Birutė Malaškevičiūtė ta proga siūlo prisiminti lietuvių kalbos kelius ir takelius istorijos vingiuose.

Numalšinus 1863–1864 m. lenkų ir lietuvių sukilimą, imtasi įvairių baudžiamųjų veiksmų. Vienas jų – uždraustas lotyniškas raidynas, įvesta „graždanka“ (rusiškomis raidėmis buvo rašomi lietuviški žodžiai), mokyklose draudė mokyti iš lietuviškų vadovėlių. Lietuvių kalba stumta iš kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo, uždrausta lietuviška spauda. Vaikai lietuviškai buvo mokomi slaptose mokyklose, namuose mokydavo tėvai. Knygnešiai nelegaliai gabeno lietuviškas knygas iš tuometinės Prūsijos ir Mažosios Lietuvos. Už tai buvo baudžiama. Laikotarpis nuo 1864 iki 1904 m. vadinamas lietuviškos spaudos draudimo metais.

„Vargo mokykla“

Vienu spaudos draudimo laikotarpio simboliu tapo Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“, labiau žinoma „Vargo mokyklos“ pavadinimu. Skulptorius dėl to pyko, sakydamas, kad „pirmasis pavadinimas tikrai parodo laikotarpį ir jo poetinti į „Vargo mokyklą“ nereikėtų.“ Skulptūroje vaizduojama mama prie verpimo ratelio iš lietuviškos knygos mokanti savo vaiką skaityti. Šios skulptūros buvo net keturi variantai. Pirmąją P. Rimša nulipdė 1906 m., rengdamasis pirmajai lietuvių dailės parodai Vilniuje 1907 m. Pozuoti prikalbino savo mamą, kuri tuomet jau buvo garbaus amžiaus. Kūrinio siužetas nesudėtingas: šalia verpiančios moters sėdi kokių aštuonerių metų berniukas, kurį ji moko skaityti iš knygos ant berniuko kelių. Pirmoji „Lietuvos mokykla“ autoriui nepatiko. P. Rimša prisipažino (1964 m. buvo išleista skulptoriaus prisiminimų knyga „Petras Rimša pasakoja“): „Mano mama, kuri pozavo buvo jau įžengusi į septintąją dešimtį metų, ir jai netiko aštuonmetis berniukas. Užtat vietoj „motinos mokyklos“ išėjo „močiutės mokykla“, tuo tarpu aš galvojęs pavaizduoti motiną.“

1914 m. buvo sukurta antroji „Vargo mokykla“ jau su jauna mama. Ši su vaikeliu sėdi ant suolo, po kuriuo tvarkingai stovi padėtos klumpės. Dar vieną skulptūros variantą P. Rimša nulipdė trečiojo dešimtmečio pradžioje – jame klumpes pakeitė gulintis šuniukas, budriai saugantis namus nuo nekviestų svečių. Ketvirtoji „Lietuvos mokykla“ buvo pradėta lipdyti 1939 m. rudenį. 1940-ųjų birželį gipsinis modelis nugabentas išlieti iš bronzos, buvo planuojama pastatyti Karo muziejaus kiemelyje. Nepavyko. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai karo reikmėms rinko brangiuosius metalus, kaip bronzinį dirbinį paėmė ir šią skulptūrą. P. Rimša suspėjo nuimti gipso formą, iš kurios skulptūra atkurta 1957 m. Oficialiai atidengta 1994 metais, minint spaudos atgavimo 90-ąsias metines.

... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (45/14105). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).