Ka­ro­li­na ir Vin­cas pro­se­ne­lių so­dy­bos pa­slap­tį įmi­nė ne­ty­čia

So­dy­bos kie­me – bun­ke­ris

„Pro­se­ne­lių Te­re­sės ir Fe­lik­so Ga­ve­lių man ne­te­ko pa­žin­ti, nes gi­miau pra­ėjus ne­ma­žai lai­ko po jų mir­ties, ta­čiau jų at­mi­ni­mas vi­są lai­ką bu­vo ir yra gy­vas pa­sa­ko­ji­muo­se, daik­tuo­se, na­muo­se, ku­riuos pa­vel­dė­jo­me“, – sa­ko Ka­ro­li­na, ku­riai apie pro­se­ne­lius Te­re­sę ir Fe­lik­są dau­giau­sia pa­sa­ko­jo da­bar jau a. a. se­ne­lis Te­odo­ras Ga­ve­lis (1940–2015). „Dar bū­da­mas vai­kas jis su­pra­to, kad na­muo­se vyks­ta kaž­kas svar­baus, bet tė­vai nuo vai­kų daug ką sle­pia. Ne­to­li so­dy­bos bu­vo įreng­tas ir Dai­na­vos apy­gar­dos šta­bo bun­ke­ris. Ir iki šiol to­je vie­to­je yra li­ku­si duo­bė”, – Ka­ro­li­na pa­sa­ko­ja, kad jos se­ne­lis su drau­gu Ed­mun­du no­rė­jo bun­ke­rį at­sta­ty­ti, ta­čiau ne­bu­vo lem­ta pla­nus įgy­ven­din­ti.

Se­ne­lis jai taip pa­sa­ko­jo, kad nuo įė­ji­mo į bun­ke­rį ma­ty­da­vo­si kai­my­nų šu­li­nys. Jie bu­vo par­ti­za­nų rė­mė­jai ir tu­rė­jo su­si­ta­ri­mą: jei­gu šu­li­ny­je su svir­ti­mi bū­da­vo įmerk­tas ki­bi­ras – pa­vo­jus, jei­gu pa­kel­tas – ra­mu.“

Ka­ro­li­na sa­ko, kad, kiek jai ži­no­ma, bun­ke­ris nie­ka­da ne­bu­vo su­ras­tas, kaip ir na­muo­se, po šven­tu pa­veiks­lu (ab­ra­zu) pa­slėp­ti par­ti­za­nų do­ku­men­tai: „Bet stri­bai tu­rė­jo in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mą jo bu­vi­mo vie­tą, nes daž­nai su šu­ni­mis tik­rin­da­vo na­mus, smai­gais ba­dy­da­mi že­mę ieš­ko­jo bun­ke­rio, il­gą lai­ką mū­sų so­dy­ba bu­vo ap­sup­ta“.

Vai­kys­tė­je ieš­ko­jo už­kas­to laiš­ko

Anū­kei taip pat įstri­go se­ne­lio Te­odo­ro pa­sa­ko­ji­mas, kaip jis ke­lis kar­tus nak­vo­jo pas par­ti­za­nus bun­ke­ry­je, bet vė­liau tė­vai už­drau­dė to­kias nak­vy­nes. Par­ti­za­niš­ka pro­se­ne­lių so­dy­bos is­to­ri­ją ir jos pa­slap­tys pa­lie­tė ir pa­čios Ka­ro­li­nos vai­kys­tę, juk vai­kų vaiz­duo­tę vi­suo­met aud­ri­na pa­slap­tys. O se­ne­lis jai pa­sa­ko­jo, kad bu­vo ga­vęs kaž­ko­kį raš­tą iš Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go, jį įdė­jo į bu­te­lį, ap­lie­jo vaš­ku ir pa­ka­sė po svir­nu: „Ne kar­tą mes su bro­liu ir drau­gais lin­do­me po svir­nu, ban­dėm ka­si­nė­ti ir ieš­ko­ti pa­slėp­to lo­bio, bet nie­ka­da ne­pa­vy­ko jo ras­ti.“

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 14024-ąjį numerį.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas