„Gyvenu Dzūkijoje, bet mano širdis mylimoj Aukštaitijoj“

Ir dabar gyvena tėvukų name, kuris statytas dar prieš karą, Smetonos laikais.

Tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje G. Šapoka įgijo ekonomisto specialybę, dirbo įvairiuose tarybiniuose ūkiuose, o karjerą užbaigė Luksnėnų ūkyje, dirbo kartu su Jonu Pangoniu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto siganataru.

Paklaustas, kaip šiandien gyvena žmonės Alytaus krašte, Gintautas nusišypso ir pasakoja, kad tie, kurie gerai gyvena, nebūtinai daug dirba, bet jo nuomone, daug tokių, kurie naudojasi valstybės suteiktomis privilegijomis – niekur nedirba, gauna pašalpą ir dar šaiposi iš sunkiai duoną užsidirbančių.

Pats Gintautas, nors jau ne už kalnų ir gražus 80-ečio jubiliejus, vietoj nustygti negali – kaimynas pasistatė saulės elektrinę ir jo planuose būtent tokia pat elektrinė.

Atkūrus šalies nepriklausomybę, Gintautas tapo ir ūkininku, ir bitininku. Kai susitinkome, žmogus skaudama širdimi pasakojo, kad viena bičių šeima neperžiemojo, matyt, maisto pritrūko... Užtat nuotaiką kelia avių bliovimas tvarte ir jų atsivesti ėriukai…

„Turiu gražų sodą, pernai rudenį 100 kibirų slyvų pririnkau, dar turiu 22 hektarų žemės, bet javų jau nesėju“, – dalinosi ūkininkavimo patirtimi Gintautas.

Kai apeina ūkį, G. Šapoka sėda prie kompiuterio, rašo istorines knygas, itin domisi Vilniaus krašto, Lenkijos istorija, jau išleido aštuonias istorines, didelę vertę tautos istorijai turinčias knygas...

„Jeigu istorikai nerašo, turiu užsiimti tuo aš“, – juokaudamas sako Gintautas ir pasakoja apie sūnų Mindaugą, kuris taip pat – istorikas, dirba Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir tėvą lanko kiekvieną savaitgalį.

Ar garsaus istoriko Šapokos pavardė nekliudė gyventi sovietmečiu? Gintautas sako, kad jo tėveliui buvo sunku po karo gyventi Dzūkijoje, čia buvo daug to meto „šnipų – saugumiečių“, kurie skundė žmones tarybų valdžiai, todėl apsivedęs su mama dzūkaite išsikėlė gyventi į Aukštaitiją, į Uteną, čia jis ir gimė.

Vis tik nugalėjo mamos užsispyrimas ir visa šeima 1960 metais grįžo gyventi į Dzūkiją. Gintauto tėvukas labai artimai bendravo su Adolfu Šapoka, abu augo kartu, abu baigė Panevėžio gimnaziją

Po karo Gintauto tėvas dirbo Butrimonyse mokytoju, čia ir susipažino su dzūkaite, mokytoja.

Gintauto dukra gyvena su vyru JAV, ten ir dvi mylimos anūkės Simona ir Izolda, tačiau kai jos sugrįžta iš Amerikos į Dzūkiją , nedviprasmiškai seneliui užsimena, kad norėtų grįžti į Lietuvą ir kurti savo gyvenimą prosenelių žemėje.

Atsisveikindamas Gintautas Šapoka kalbėjo, kad sveikata nesiskundžia, dar ir malkų pats prisiskaldo, tačiau paklaustas, ar žada parašyti knygą apie Dzūkiją, pašnekovas purtė galvą: „Gyvenu Dzūkijoje, bet mano širdis mylimoj Aukštaitijoj...“

Ten, kur gimė jo tėvas, jis pats ir garsus lietuvių istorikas Adolfas Šapoka, prieš 65 erius metus miręs Toronte, palaidotas Šv. Jono lietuvių kapinėse Misisaugoje.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.