Gelbėjimosi ratas direktoriui ir grėsmingas pranešimas STT (1)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@alytausnaujienos.lt
Parašykite autoriui
Rakaitis + Kazlauskas
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis šiandien turėtų padėkoti pavaldiniams už tai, kad liko apsaugotas nuo valstybinės žemės savavališko užėmimo fakto konstatavimo. Antraip, ko gero, būtų atsiliepę jo nepriekaištingai reputacijai, o tik tokios reputacijos asmenys gali eiti pareigas valstybės tarnyboje. G. Rakaičiui suteikta teisė ir toliau sėkmingai naudotis valstybinės žemės plotu prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Alytuje, vadinamajame geležinkelio stoties rajone. Eiliniams alytiškiams tokiais atvejais tikriausiai laimė nebūtų nusišypsojusi – būtų atimta savavališkai užimta valdiška žemė, nepaisant, kad ja naudotasi dešimtmečius. Pavyzdžiui, visiškai neseniai taip atsitiko ilgamečiams Putinų gatvės gyventojams.
Nepaisyta žmoniškumo

Visiškai neseniai teko lankytis pas Putinų gatvės individualių namų gyventojus, kurie redakcijai skundėsi neva kaimyno vykdoma ūkine veikla šių namų kvartale. Žmonėms nusibodo kaimynystėje girdėti nuo ankstaus ryto keliamą pjaunamų malkų triukšmą, užvedamų sunkiasvorių automobilių garsus. Gyventojų nuomone, taip negali vykti gyvenamųjų namų rajone.

Apsilankius pas besiskundžiančius Putinų gatvės gyventojus ir su jais bendraujant paaiškėjo, kad kaimynystėje gyvena Eimantas Vervečka, turintis mažąją bendriją Vervečka. Ji pagal savivaldybės laimėto konkurso sąlygas pjauna medžius vietinės valdžios užsakymu ir, kaip pavyko sužinoti, savo poreikiams pasiima medieną. Tad nieko nuostabaus, kad teko matyti kieme sunkiasvorius automobilius. Tikėtina, kad čia iš mieste nupjautų medžių yra ruošiamos ir malkos.

Pats mažosios bendrijos savininkas į diskusijas nesileido, tik reiškė pretenzijas kaimynams, pavyzdžiui, dėl anksti rytais pradedamos pjauti žolės ir dėl to kylančio triukšmo.

„Alytaus naujienų“ žiniomis, pastaruoju metu verslininkas jau nebekelia kaimynų iš miego ankstyvu malkų pjovimu ar burzgiančiais sunkiasvoriais.

Tačiau vieniems ilgamečiams E. Vervečkos kaimynams skauduliu toliau išlieka miesto savivaldybės paimtas jų nuo seno naudotas nedidelis plotelis žemės. Jame pro pat garbaus amžiaus gyventojų langus daromas maždaug 40 metrų ilgio įvažiavimas į šio verslininko įsigytą, kol kas neužstatytą sklypą.

Toks įvažiavimas rengiamas, vadovaujantis atitinkamais planais valdiškoje arba savivaldybės valdomoje žemėje. Kodėl taip elgiamasi, nepaisant paprasčiausio žmoniško situacijos vertinimo?

Pasinaudota direktoriaus pasiūlymu

Su miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Rakaičiu, rengiant publikaciją apie besiskundžiančius Putinų gatvės gyventojus, pasikalbėti nepavyko – jis pareiškė nekalbėsiantis ir pasiūlė šnekėtis su Kęstučiu.

Šįkart pasinaudojome administracijos direktoriaus pasiūlymu, susisiekėme su alytiškiu Kęstučiu Kazlausku, sužinoję, kad jis, gindamas viešąjį interesą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) apskundė paties miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. Rakaičio veiksmus dėl galimo savavališko valstybinės žemės užėmimo.

Toks skundas sudomino, siekiant sužinoti, ar visiems taikomos vienodos sąlygos, kuomet išaiškėja savavališkas valstybinės žemės užėmimas. Juk iš Putinų gatvės gyventojų atimta užimta valstybinė žemė ir rengiamas įvažiavimas į privatų sklypą už valdiškus pinigus, o kokia situacija su miesto savivaldybės administracijos direktoriaus galimu tokios žemės užėmimu?

Beje, K. Kazlauskas neatsitiktinai užsitraukė G. Rakaičio pyktį. Jis viešai išdėstė mintis apie pamintą gyventojų saugumą Alytaus paplūdimyje, kuomet gelbėtojų konteineris įrengtas už čia atsiradusios kavinės sienos ir iš šios vietos sunku būtų matyti skęstančiuosius. O vienas iš tokios situacijos kūrėjų įvardintas miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Savavališkų veiksmų gniaužtai 

VTPSI atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad ties G. Rakaičio gyvenamojo namo sklypu Alytuje, vadinamajame geležinkelio stoties rajone,  valstybinėje žemėje įrengtas asfaltuotas ruožas patenka į gatvės žemės sklypą, o jį patikėjimo teise valdo miesto savivaldybė.

Inspekcijai domintis šia situacija paaiškėjo, kad miesto savivaldybės administracijos vadovas turi ir dvi įvažas iš gatvės pusės į savo sklypą, kurių vienai nėra žemės valdytojo – vietinės valdžios pritarimo.

Tad G. Rakaitis tiriamoje situacijoje pateko į akivaizdžių savavališkų veiksmų gniaužtus. Tačiau šioje vietoje buvo skubiai paleistas institucinis gelbėjimo ratas, primenantis piktnaudžiavimą tarnyba.

Grupinė pagalba

Miesto savivaldybės administracijos vadovui gelbėjimosi ratą metė savivaldybėje veikianti Eismo saugumo komisija, kuriai vadovauja pats G. Rakaitis.

Minėta komisija, kurioje nemažą dalį sudaro direktoriui pavaldūs asmenys, nutarė, kad antra įvaža į jo žemės sklypą eismo dalyvių saugumui įtakos neturi ir jai pritarta. O asfalto danga, įsirengta valstybinėje žemėje, prie pat G. Rakaičio sklypo, nekelia vizualinės taršos, todėl leista ją palikti gatvės sklypo ribose iki bus rekonstruojama pati gatvė.

Beje, Eismo saugumo komisijoje svarstant administracijos direktoriui aktualius klausimus, G. Rakaitis, kaip šios komisijos pirmininkas, nusišalino nuo jų svarstymo. 

Tad, kaip sakoma, daugiau nei akivaizdu: miesto savivaldybės direktoriui valstybinės žemės užėmimas – pateisinamas, o iš Putinų gatvės gyventojo savivaldybės iniciatyva atimtas dešimtmečius naudotas valstybinės žemės lopinėlis ir rengiamas įvažiavimas į verslininko sklypą pro pat garbaus amžiaus gyventojo namo langus. 

O bene svarbiausia, kad G. Rakaitis po minėtos komisijos sprendimų išvengė savavališko valstybinės žemės užėmimo konstatavimo. VTPSI rašte K. Kazlauskui nurodyta, kad atsižvelgiant į gautą valstybinės žemės patikėtinio – savivaldybės – informaciją ir dokumentus savavališko žemės užėmimo nenustatyta.

Gelbėjimas – jau po patikrinimo

Visoje šioje G. Rakaičio nuo pažeidimų gelbėjimo istorijoje labai svarbu pastebėti įvykių chronologiją.

VTPSI jo galimai savavališkai užimtos valstybinės žemės patikrinimą atliko rugsėjo 30-ąją, tai raštu fiksuota inspekcijos atsakyme K. Kazlauskui. O savivaldybės Eismo saugumo komisija į posėdį susirinko ir administracijos direktoriui palankius sprendimus priėmė jau po patikrinimo – spalio 5-ąją. Šis faktas, ko gero, liudija apie administracijos direktoriaus naudojimąsi valdžios viršenybe ir apie VTPSI abejotinus veiksmus, leidžiant G. Rakaičiui susitvarkyti valdiškos žemės reikalus.

K. Kazlausko pastebėjimu, miesto savivaldybės administracijos direktoriaus savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas iki šiol išlieka pažeidimu, nes nėra gautas žemės valdytojo – savivaldybės – raštiškas  pritarimas išsiasfaltuoti dalį gatvės. „Man visiškai nesuprantama, kodėl to nefiksavo VTPSI“, – akcentavo K. Kazlauskas.

Jis, gavęs atsakymą iš VTPSI, stebėjosi ir atitinkamų faktų neatitikimu: „Rakaitis inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodo, kad asfalto danga prie jo sklypo atsirado apie 2015 metus. Tačiau oficialioje 2022 metų sausio 24 dienos gatvės, kurioje gyvena administracijos direktorius, kadastro duomenų byloje juodu ant balto užfiksuota, kad ties jo gyvenamuoju namu yra žvyro danga. Vadinasi, tiek VTPSI, tiek Rakaitis tiesiog sumelavo, kad nuslėptų faktą, jog valstybinė žemė savavališkai užasfaltuota jau Rakaičiui turint realią įtaką savivaldybėje.“

Jis administracijos direktoriumi dirba nuo 2023-iųjų pavasario, prieš tai buvo mero Nerijaus Cesiulio patarėju statybos ir infrastruktūros klausimais.

Ne Rakaičio, o Kęstučio vertinimas

Kaip pats G. Rakaitis vertina jam priimtus palankius Eismo saugumo komisijos sprendimus, jam šio klausimo nepateikėme, nes jis, kaip minėta, sakė nieko nešnekėsiantis ir pasiūlė bendrauti su Kęstučiu.

„Šimtu procentų įsitikinęs, jeigu tokia padėtis, kaip savivaldybės administracijos direktoriaus atveju dėl valstybinės žemės užėmimo, antros įvažos įteisinimo būtų susiklosčiusi eiliniam alytiškiui, būtų neišvengta inspekcijos skiriamų nuobaudų. Manau, Eismo saugumo komisija, gavusi eilinio žmogaus prašymą įteisinti savavališkus veiksmus valdiškoje žemėje, kurią dabar patikėjimo teise valdo miesto savivaldybė,  nebūtų skubėjusi jam padėti, tuo labiau inspekcijos tyrimo metu ar jau atlikus patikrinimą“, – sakė K. Kazlauskas.

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.