Europarlamentaras dr. Aurelijus Veryga: „Matome prasmę naujoms Alytaus galimybėms“

Mažas gimstamumas, visuomenės senėjimas ir darbo jėgos trūkumas kelia iššūkių socialinių sistemų tvarumui, ekonomikos augimui ir kultūros tęstinumui. Todėl šeimoms reikia realių sąlygų gyventi ir dirbti savo bendruomenėse: kokybiško išsilavinimo, sveikatos priežiūros paslaugų, stabilių darbo vietų ir patikimo susisiekimo. Skaitmeninis ryšys ir transporto infrastruktūra gali padėti mažinti atotrūkį tarp miestų ir kaimo vietovių.

Europos Parlamento ECR frakcija pasisako už stiprius regionus, sprendimus, atliepiančius vietos poreikius, ir mažesnę biurokratinę naštą. Regionų plėtrai svarbu ne tik investicijos, bet ir sąlygos vietos bendruomenėms, smulkiajam verslui bei šeimos įmonėms veikti ir kurti darbo vietas. Šios temos ir buvo aptartos Dzūkijos sostinėje surengtoje konferencijoje „Alytus ateities kelyje: tvari ekonomika, aviacija ir turizmas“.

Konferencijos globėjas, Europos Parlamento ECR frakcijos narys dr. Aurelijus Veryga pabrėžė, kad Alytaus ateitis priklauso nuo gebėjimo išnaudoti miesto ir regiono potencialą, kurti saugią aplinką šeimoms ir sudaryti sąlygas vietos verslo bei infrastruktūros plėtrai.
„Tikrai matome prasmę naujoms Alytaus galimybėms, kad miestas augtų. Alytus nėra išskirtinis dėl demografijos iššūkių, nes visa Europa sensta. Tikėjome, kad ši problema išsispręs savaime, bet ji nesisprendžia. Reikia, kad šeimos pas mus jaustųsi saugiai, o Lietuva – tikrai pakankamai saugus kraštas, nepaisant geopolitinės kaimynystės. Šiandien turime kalbėti apie kuriamą miesto ir regiono išskirtinumą. Čia matome daug stiprių bendruomenių ir didžiulį verslo potencialą kurti tvarią bei žmogui naudingą ekonomiką“, – atidarydamas konferenciją sakė jos globėjas EP narys dr. A. Veryga. 

Parama šeimoms ir gimstamumą skatinančios priemonės turi eiti kartu su investicijomis į regionų paslaugas, darbo vietas ir infrastruktūrą. Taip žmonės galės ne tik likti savo regione, bet ir jame kurti verslą, auginti vaikus bei planuoti ateitį. Stiprūs regionai kuriami tada, kai sprendimai ir investicijos atliepia vietos žmonių poreikius.

Ką gali pati bendruomenė?

Kad vietos bendruomenės ir verslas gali būti stiprūs bei iniciatyvūs, Alytaus pavyzdžiais pasidalijo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Prieš daug metų Alytus buvo pirmasis miestas Lietuvoje, įsteigęs aktyvių bendruomenės narių apdovanojimus. Žlugus stambioms pramonės įmonėms, pavyzdžiui, buvusiame mėsos kombinate pradėjo kurtis mažos bendrovės – taip atsirado „Pramonės kaimelis“, davęs pradžią dabartiniam Pramonės parkui.

Vis dėlto pastaroji žinia apie šaldytuvų gamyklos bankrotą, pasak D. Matukienės, reikalauja naujų vizijų ir vizionierių. Būtent tai verčia aktyviai diskutuoti apie tolesnį Alytaus ateities kelią.

Ar pagalvojama apie šeimos verslą?

Ar gali Alytaus regione gyvuoti socialiai orientuota žaliosios ekonomikos plėtra? Į šį klausimą konferencijoje atsakymo ieškojo Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas. Jis išskyrė šeimos verslo modelį, kuris galėtų konkrečiais darbais stiprinti regioną: „Tikrai gali gyvuoti toks verslas, kuris savo produktais sugebėtų ne tik maitinti Lietuvą, bet ir sėkmingai vykdyti eksportą.“
Mokslininkas akcentavo, kad tokiu būdu regionas gali eksportuoti ne pigią žaliavą, o gerokai didesnės vertės galutinį produktą. 
Kaip sėkmingą pavyzdį jis pateikė vieną Lenkijos ekologinį šeimos ūkį, kurio metinė apyvarta siekia net 2 mln. eurų.

Kiek kainuoja biurokratinės kliūtys?

Kad galėtų kurtis ir augti verslas, ypač smulkusis ir vidutinis, itin svarbu naikinti dirbtinius biurokratinius barjerus. Pasak konferencijoje kalbėjusio Seimo kontrolieriaus Aleksandro Radčenko, jie valstybei kainuoja milijonus: „Vienu metu šią naštą pavyko sumažinti 138 milijonais eurų, tačiau dabar biurokratijos kaštai kasmet vėl paauga po 20 milijonų. Net 72 procentai viešojo sektoriaus darbuotojų sutinka, kad administracinė našta yra per didelė.“

Kontrolierius pagyrė valstybinėse įstaigose bei savivaldybėse prigijusį „vieno langelio“ principą. Tačiau čia pat pastebėjo, kad iš gyventojų ir verslo vis dar dažnai reikalaujama pateikti duomenis, kuriuos patys valdininkai gali lengvai pasiekti valstybiniuose registruose.
„Visos verslo asociacijos skundžiasi, kad konsultacijos su verslu vyksta formaliai, jo lūkesčiai tiesiog neišgirstami. Per penkis šių metų mėnesius gavome apie 120 verslininkų nusiskundimų dėl valstybinių institucijų darbo“, – tvirtino A. Radčenko.

Nors biurokratija stabdo progresą, o verslui ne visada pavyksta rasti bendrą kalbą su valdžia, regiono plėtros tikslai privalo išlikti prioritetu. Kaip konferencijoje pastebėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų garbės prezidentas, Alytaus bendrovės „Traidenis“ generalinis direktorius Sigitas Leonavičius, neturint tikslo, niekur nejudama.

Kurioje vietoje turi suveikti sveikas protas?

Konferencijoje Alytaus visuomenininkas Artūras Galakvoščius įvardijo du esminius miesto ir regiono išskirtinumus – aerodromą bei Nemuną. Apie tai, kad šie objektai glaudžiai koreliuoja tarpusavyje ir gali kurti didžiulę pridėtinę vertę, teigė ir asociacijos „Nemuno kelio vingiai“ vadovas Jonas Balčius. Jo pastebėjimu, šių objektų įveiklinimo klausimus būtina spręsti valstybiniu lygmeniu.

„Be logistikos Alytus tiesiog neįsivaizduojamas. Nuo „Via Baltica“ magistralės esame nutolę, o kelias nuo Alytaus iki Kauno bent jau kol kas nesikeičia. Todėl viena iš strateginių logistikos grandžių gali tapti būtent Nemunas ir aerodromas, kuris jau aštuonerius metus yra tapęs teisinių bei politinių batalijų lauku. Man regis, turi suveikti sveikas protas, kaip šį aerodromą išlaikyti ir pritaikyti regiono poreikiams“, – mintimis dalijosi S. Leonavičius.

Apie regionui reikalingą infrastruktūrą

Kad aerodromas Alytui ir visam regionui yra gyvybiškai reikalingas kaip infrastruktūros objektas, pabrėžė Alytaus aeroklubo vadovas, pilotas-instruktorius Rimas Gargasas: „Objektas buvo perduotas miesto savivaldybei su intencija, kad aviacinė veikla bus tęsiama. Tačiau savivalda nei pati vykdo veiklą, nei mums leidžia dirbti. Ne kartą plėtros ekspertų yra pasakyta: miestas, kuriame negali nusileisti lėktuvai, investuotojams tiesiog neegzistuoja. O mūsų aerodromas yra registruotas tarptautiniu mastu ir gali atnešti realios naudos miestui.“

R. Gargasui pritarė ir ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Jonas Jarutis, pareiškęs, kad situacija, kai verslas negali patogiai atskristi į miestą, stabdo viso regiono vystymąsi.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Waldemaro Urban teigimu, aerodromo ir Nemuno klausimai iš tiesų gali ir turi būti keliami ministerijų lygmeniu. Jis regiono verslo atstovams pranešė strateginę naujieną – planus pasienyje su Lenkija kurti bendrą ekonominę zoną, orientuotą į gynybos pramonės ir dvigubos paskirties technologijų plėtojimą bei bendrų karinių pramonės projektų skatinimą. Tai būtų pirmasis tokio pobūdžio tarpvalstybinis projektas visoje Europoje.

Konferencijos temos parodė, kad Alytaus ir viso regiono plėtra priklauso nuo konkrečių galimybių: stiprių bendruomenių, augančio vietos verslo, veikiančios infrastruktūros ir sprendimų, atliepiančių vietos poreikius. Regiono ateitį kuria bendruomenė, verslas ir valdžia, kai jie turi aiškų tikslą ir gali veikti be perteklinių kliūčių.

ECR frakcijos požiūriu, sanglaudos politika turi padėti regionams stiprinti savo ekonomiką, kurti darbo vietas ir gerinti susisiekimą, kartu paliekant daugiau erdvės vietos sprendimams. Alytaus galimybės – nuo šeimos verslo iki Nemuno ir aerodromo panaudojimo – rodo, kaip vietos iniciatyvos ir tinkamos investicijos gali padėti žmonėms likti savo bendruomenėje, kurti šeimas ir plėtoti verslą.

Ši publikacija parengta Europos Parlamento ECR frakcijos nario Aurelijaus Verygos iniciatyva, remiant EP ECR frakcijai. Tekste pateiktos autorių nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją.